Ateinantį trečiadienį planuojamame Vilniaus tarybos posėdyje politikams siūloma apsispręsti dėl faktiškai visos sostinės savivaldybės administracijos keitimo. Pagal parengtus dokumentus, iš užimamų pareigų siūloma atleisti dabartinę administracijos direktorę Almą Vaitkunskienę ir jos pavaduotoją Vylūnę Urbonienę. Jas siūloma atstatydinti, kaip praradusias daugumos pasitikėjimą.
Prieš dvi savaites sostinės taryba pritarė siūlymui atleisti administracijos direktoriaus pavaduotoją Arvydą Darulį. Jis posto neteko po to, kai sostinės valdančiąją daugumą formuojančio Liberalų sąjūdžio atstovas meras Remigijus Šimašius pranešė apie nutraukiamą koalicijos sutartį su buvusia partnere Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionimis demokratais (TS-LKD). Ši partija buvo delegavusi A. Darulį į pareigas.
Planuodami atleidimus savivaldybės administracijoje, valdantieji kol kas oficialiai teikia tik naujojo administracijos direktoriaus kandidatūrą. Siūloma, kad šias pareigas eitų iki šiol merui informacinių technologijų ir atvirų duomenų klausimais patarinėjęs 27 metų Povilas Poderskis. Kas galėtų pakeisti V. Urbonienę bei A. Darulį, viešai neskelbiama.
Šiuo metu Vilniaus valdantieji nekelia klausimo tik dėl trečiosios administracijos direktoriaus pavaduotojos – Agnės Vilkončiūtės, paskirtos vos prieš mėnesį.
Politikai nebežino: valdžia jie ar opozicija
Vilniaus meras R. Šimašius, penktadienį atsistatydinęs iš Liberalų sąjūdžio (LS) pirmininko posto, DELFI teigė, kad darbas savivaldybėje organizuojamas sklandžiai.
„Vyksta pokyčiai, kurie būtini didesniam efektyvumui, skaidrumui ir ambicingų planų realizavimui užtikrinti. Trečiadienį vyks svarbūs balsavimai, jie ir parodys šią situaciją“, – sakė jis.
Kiti DELFI kalbinti Vilniaus politikai mero optimizmui nėra linkę pritarti. Prieš dvi savaites sostinės vicemero pareigų netekęs TS-LKD atstovas Valdas Benkunskas teigė, kad situacija Vilniuje primena ne sklandų darbą, bet chaosą.
„Iki šiol neišgirdome argumentų, kodėl administracijos vadovės turi būti keičiamos.
Kokie sprendimai bus priimti, šiandien sunku pasakyti, nes aiškinamajame rašte dėl jų atleidimo sakoma, kad yra registruotas valdančiosios koalicijos nepasitikėjimas, bet iki šiol neaišku, kas ta valdančioji koalicija“, – aiškino V. Benkunskas.
DELFI primena, kad iki spalio pradžios valdantiesiems Vilniuje priklausė 31 politikas. Koalicijos sutartį buvo pasirašę 15 LS atstovų, 8 konservatoriai, po keturis narius turintys socialdemokratai bei „Lietuvos sąrašo“ atstovai.
Opozicijoje buvo trys partijos „Tvarka ir teisingumas“ (TT) nariai, 10 LLRA_KŠS ir Rusų aljanso koalicijos atstovų, 6 Lietuvos laisvės sąjungos (LLS, liberalų) politikai ir Markas Adamas Haroldas.
Tačiau LS nutarus atsisveikinti su TS-LKD, sostinės taryboje prasidėjo sumaištis. Palaikysianti valdančiuosius pranešė TT frakcija, tačiau pasitraukti iš koalicijos nusprendė „Lietuvos sąrašas“, tiesa, nepasiskelbęs opozicija. Kol kas su valdančiaisiais dirba socialdemokratai, tačiau šios partijos atstovai neslepia, kad tolimesnė jų parama priklausys nuo to, koks bus pateiktas ateinančių metų savivaldybės biudžetas.
Vienybės nėra ir pačioje LS. Prieš kelias savaites dalis liberalsąjūdiečių frakcijos atstovų, vedamų Vidmanto Martikonio, paskelbė apie atskiros grupės frakcijos viduje sudarymą, o paskui prabilo ir apie galimą pasitraukimą į opoziciją, jei meras toliau sieks administracijos vadovės A. Vaitkunskienės atleidimo.
Paramos koalicijai R. Šimašius bandė ieškoti tarp LLRA-KŠS narių. Šios partijos frakcijos atstovai sutiko užimti pasiūlytas sostinės vicemero pareigas – į jas buvo išrinkta LLRA-KŠS atstovė Edita Tamošiūnaitė. Tačiau „lenkai“ skelbia ir toliau liekantys opozicijoje, paremia tik kai kuriuos sostinės valdančiųjų sprendimus.
Turi lemiamą balsą
LLS frakcijos seniūno Žilvino Šilgalio teigimu, tai, kas šiuo metu vyksta Vilniaus taryboje, yra panašu į desperaciją.
„Meras vienu metu atidarė daug frontų, su visais susipyko, visi jam nebetinka. Mes neišgirdome mero argumentų, kodėl reikia atleisti praktiškai visą savivaldybės administraciją, kuri buvo formuojama su jo paties žinia. Tai padarius (pritarus atleidimams – DELFI), šioje kadencijoje kalbėti apie darbus ar rezultatus nebeliks prasmės“, – sakė jis.
Ž. Šilgalio manymu, tai, kokie sprendimai bus priiminėjami Vilniaus savivaldybėje, dabar priklauso ne nuo mero ar jo partiečių, bet nuo LLRA-KŠS.
„Objektyviai vertinant, šiuo metu lenkai – nesvarbu, jie deklaruoja esantys opozicijoje ar tarp valdančiųjų, – yra tikrieji savivaldybės šeimininkai. Vilnių valdo ne meras R. Šimašius: akivaizdu, kad sprendimai savivaldybėje priklauso nuo LLRA-KŠS.
Kokią poziciją jie pasirinks, taip ir bus. Jei „lenkai“ balsuos už administracijos vadovų atleidimą, tai kartu su liberalais tam balsų pakaks. Ji „lenkai“ nebalsuos arba pasiges motyvų, kodėl administraciją reikia keisti vidury kadencijos, natūralu, kad sprendimas nebus patvirtintas. Jų balsas lemiamas“, – kalbėjo opozicijos atstovas.
Kokios pozicijos dėl administracijos vadovų atleidimo laikysis LLRA-KŠS atstovai, kol kas neaišku. Kaip DELFI sakė LLRA-KŠS atstovas Vilniaus savivaldybėje Jaroslavas Kaminskis, sprendimas šiuo klausimu dar nėra priimtas.
Tiesiogiai išrinktas meras – nepajudinamas
Nors Vilniaus savivaldybei dėl vykstančių pokyčių gresia atsidurti situacijoje, kai tiesiogiai išrinktas meras neturi daugumos tarybos narių palaikymo, išeities įstatymai nenumato.
Kaip DELFI sakė rinkimų teisės ekspertas Jonas Udris, pagal galiojančius teisės aktus yra įmanomas laikinas tiesiogiai išrinkto mero nušalinimas, taip pat mero įgaliojimo netekimas tarybos sprendimu, bet tokiems sprendimams priimti keliamos labai griežtai apibrėžtos sąlygos.
„Jei merui, kaip asmeniui, būtų pareikšti įtarimai baudžiamojoje byloje, jis gali būti nušalinamas nuo pareigų tų įtarimų išaiškinimo laikotarpiu. Šiandien nežinau mero, kuriam tokia procedūra būtų pradėta“, – aiškino ekspertas.
Pasak J. Udrio, kalbant apie savivaldybės tarybos nario – mero – įgaliojimų nutraukimą prieš terminą, šį procesą būtų galima pavadinti „mažąja apkalta“, panašia į apkaltos procedūrą Seimo nariui.
„Viena trečioji savivaldybės tarybos narių gali inicijuoti motyvuotą kreipimąsi, jei meras arba nevykdo savo įgaliojimų, arba jo veiksmai prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams. Šis kreipimasis teikiamas savivaldybės tarybai, kuri kreipiasi į Vyriausiąjį administracinį teismą.
Teismas turi per šešis mėnesius pateikti savo išvadą – ar meras nesulaužė priesaikos ir kitaip nepažeidė įstatymų. Teismui nutarus, kad pažeidimo nebuvo, įgaliojimų nutraukimo procedūra baigiama. Kitu atveju savivaldybės taryba trijų penktadalių balsų dauguma priima sprendimą, kad meras neteko įgaliojimų“, – aiškino jis.