Kaip po susitikimo žurnalistams sakė Laisvės frakcijos atstovas Artūras Žukauskas, numatomos priemonės yra labiau kompensacinės.
„Lietuvai reikia galvoti ne tik apie reakciją į tai, kas vyksta, bet ir galvoti į ateitį – kokią turėti energetiką ir kaip užsidirbti iš naujų technologijų. Tai yra kompensavimo reakcija, kaip kompensuoti šoką, bet mes negalime amžinai kompensuoti kainų ir reikia galvoti, kaip bus ateityje“, – sakė A. Žukauskas.
Jo teigimu, tam reikia galvoti apie naujos kartos branduolinę energetiką bei priimti kitus reikalingus technologinius sprendimus.
„Tame plane yra tam tikros įžvalgos, energijos kainų prognozės. Yra keli scenarijai, kurie yra iš Lietuvos banko, ES. Ten numatyti kompensavimo mechanizmai, daugybė įvairių būdų, kaip kompensuoti kainas tiek gyventojams, tiek verslui – yra atskiri mechanizmai.
Dabar mintinai (sumų) nepasakysiu, bet gyventojams, man atrodo, didesnė dalis skirta lėšų kompensuoti kainas, bet ir verslui nemažai teks, tačiau verslas turi galvoti apie technologinę transformaciją“, – komentavo Seimo narys.
Priemonių plane, pasak jo, numatyti ir kiti dalykai.
„Yra krūva kompensacijų, po to numatyta didinti investicijas į atsinaujinančią energetiką. Manau, kad reikia pagalvoti apie spartesnę namų renovaciją. Ryt, poryt žmogus gaus kompensacijas, bus didinamas neapmokestinamas pajamų dydis, pensijos“, – sakė A.Žukauskas.
Tiesa, tikslūs dydžiai kol kas neatskleidžiami.
„Lėšos bus mestos protingos valstybinės skolos ribose“, – teigė parlamentaras.
Čmilytė-Nielsen: antiinfliacinio plano kryptis gera
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Vyriausybės antiinfliacinių priemonių plano kryptis gera, valdančioji koalicija pritaria tolesniam šių priemonių svarstymui.
„Koalicijoje iš esmės pritarta, kad Vyriausybė pristatytų svarstymui (...). Kryptis yra gera, man rodos, planas stiprus, priemonės stiprios, ir tikrai paliksiu Vyriausybei pakomentuoti ir atsakyti į visus klausimus rytoj“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė parlamento vadovė, po Vyriausybės ir valdančiosios koalicijos atstovų susitikimo.
„Manau, bus daug diskusijų, daug aptarimų, vėliau, žinoma, į Seimą ateisime“, – pridūrė ji.
Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį sakė, kad Vyriausybė planuoja papildomai indeksuoti tam tikrus socialinius dydžius, nuo kurių priklauso įvairios išmokos, pašalpos, kompensacijos.
Pasak jos, siekiant maksimaliai sumažinti energetikos išteklių kainų augimą gyventojams, elektros bei dujų tiekimo įmonėms reikės nemenkos valstybės dotacijos.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė savo ruožtu teigė, kad papildoma valstybės parama šiemet bus skirta mažesnes pajamas gaunančioms ir jautrioms visuomenės grupėms.
Anot jos, antiinfliacinės priemonės padės gyventojams dorotis su augančiomis energijos ir maisto kainomis, o tam numatytos papildomos lėšos atsispindės patikslintame valstybės biudžete, kurio projektas bus pateiktas Vyriausybei balandžio viduryje.
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pabrėžė, kad augančios elektros ir dujų kainos tampa didžiuliu iššūkiu ne tik gyventojams, bet ir verslui. Jo teigimu, valstybės remiamos pajamos turi didėti visais įmanomais būdais.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas teigė, kad Vyriausybė turėtų nustatyti energetikos išteklių – elektros, dujų, šildymo – kainų augimo „lubas“, o jas viršijusį padidėjimą gyventojams kompensuoti.
Jis pakartojo, kad šildymo kompensacijos turi būti prieinamos ne tik nepasiturintiems, bet ir vidutines pajamas gaunantiems gyventojams.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas Renatas Pocius yra sakęs, kad valdžiai nesiimant jokių papildomų priemonių, elektros kainos buitiniams vartotojams nuo liepos didėtų iki 50 proc., dujų maistui gaminti – 100 proc., o namų šildymui – iki 200 procentų.
BNS žiniomis, svarstoma galimybė kompensuoti „Igničiui“ ir visiems nepriklausomiems tiekėjams, kad elektros ir dujų kainos vartotojams nuo liepos nedidėtų daugiau kaip 45-50 proc.
1 mlrd. eurų vertės planas: NPD didės iki 540 eurų, augs pensijos, išmokos
BNS žiniomis, kompensuoti gyventojams ir verslui išaugusias energetikos, maisto ir kitas kainas iš valstybės biudžeto planuojama skirti apie 1 mlrd. eurų.
Neoficialiomis žiniomis, NPD ketinama didinti 80 eurų iki 540 eurų, „Sodrai“ iš valstybės biudžeto siūloma skirti 60 mln. eurų didinti senatvės pensijoms – jos didėtų 5 proc.
Bendrovei „Ignitis“ numatoma skirti apie 500 mln. eurų padengti skirtumą tarp rinkoje perkamos elektros ir dujų kainų bei buitinių vartotojų mokamų tarifų. Tai leis gerokai mažiau didinti elektros ir dujų kainas vartotojams nuo liepos.
Dalį pinigų šioms išlaidoms Vyriausybė numato skolintis.
Dar maždaug 1 mlrd. eurų ketinama ilgainiui skirti energetinei nepriklausomybei stiprinti – finansuoti ilgalaikius projektus: gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai, vėjo jėgainių jūroje statybai, energijos kaupikliams.
„Planas įspūdingas ir ne mažiau socialiai jautrus – plane numatoma ir parama gyventojams, ir verslui kompensuoti išlaidas dėl išaugusių resursų kainų“, – BNS sakė Seimo Ekonomikos komiteto narys konservatorius Andrius Kupčinskas.
Liberalų frakcijos vadovas Eugenijus Gentvilas BNS sakė manantis, kad planas nėra populistinis.
„Iš principo bendras vaizdas tenkina, o detales žiūrėsime. Tai nėra populistinis planas. Tai ilgam laikui skirtas planas, kuris turi ir atsipirkinėti, o ne vien tik ištaškyti pinigus ir didinti infliaciją“, – teigė E. Gentvilas.
Planą penktadienį Vyriausybėje rengiamoje spaudos konferencijoje pristatys finansų ministrė Gijntarė Skaistė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ir energetikos viceministrė Inga Žilienė.
2022 metų biudžeto pataisas valdantieji Seimui žada pateikti iki Velykų, o jas priimti numatoma gegužę.
