Valdančiosios partijos jau išrikiavo kai kuriuos savo pretendentus į merus.
Jau aišku, kad konservatoriai į Kauno merus kelia vienmandatėje išrinkto parlamentaro Vytauto Juozapaičio kandidatūrą, į Panevėžio merus – vienmandatėje išrinkto parlamentaro Bronislovo Matelio kandidatūrą, į Klaipėdos merus – taip pat per vienmandatę į Seimą patekusio Audriaus Petrošiaus kandidatūrą.
Kauno rajono mero posto sieks vienmandatėje išrinktas parlamentaras Justinas Urbanavičius, Kėdainių – pagal sąrašą į Seimą patekusi konservatorė Jurgita Sejonienė, Šilalės – taip pat pagal sąrašą į Seimą išrinktas parlamentaras Jonas Gudauskas.
Ką iš Seimo narių į merus kels kiti partneriai – Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija – žinių mažiau.
Kalbama, kad Elektrėnuose mero pareigų sieks vienmandatėje išrinkta „laisvietė“ Silva Lengvinienė, Vilniuje – pagal sąrašą į Seimą patekęs kitas Laisvės frakcijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius, Kaune – vienmandatėje išrinktas „laisvietis“ Marius Matijošaitis.
Ar kandidatų į merus bus Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos gretose, kol kas neaišku.
Morkūnaitė-Mikulėnienė: ženkime po vieną žingsnį
Jeigu merų rinkimus kitų metų kovą laimės pagal sąrašą į Seimą patekę politikai, vietoje jų į Seimą atkeliaus kiti, kurie partijų rinkiminiuose sąrašuose liko už brūkšnio.
O jeigu laimės tie tautos atstovai, kurie išrinkti vienmandatėse apygardose, jose reikės organizuoti naujus Seimo rinkimus. Tai užtruktų, todėl valdantieji kurį laiką dirbtų aptrupėjusia sudėtimi.
Žinoma, tokia pat lemtis gali ištikti ir opoziciją, nes ir jos tarpe yra parlamentarų užsimojusių tapti merais.
Dabar valdančiąją koaliciją sudaro 74 atstovai, opoziciją – 67 atstovai.
Seimo konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė nesiėmė komentuoti rizikų, kurios rastųsi, jei pergales merų rinkimuose išplėštų vienmandatėse išrinkti Seimo kolegos. Ji ragino neskubinti įvykių.
„Aš manau, rinkimų rezultatai parodys, ženkime po vieną žingsnį į priekį, matysime, kaip ta dėlionė atrodys“, – Delfi komentavo ji.
Paklausta, kodėl partija merų rinkimuose apskritai kelia parlamentarų kandidatūras, politikė teigė, kad būtent jie, partijos matymu, turi šansų laimėti.
„Savivalda, regionai yra svarbus politikos dėmuo. Žvelgiant į tai, tuos sprendimus mes ir priimame, o visa kita spręs rinkėjai“, – pridūrė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Mitalas: svarbiausia žmogaus savybės ir palaikymas jam
Seimo Laisvės frakcijos seniūno Vytauto Mitalo įsitikinimu, tai, kad asmuo yra Seimo narys ir jau eina pareigas, neturėtų būti veiksnys, kuris užkirstų kelią siekti kito posto.
„Ruošiantis rinkimams, diskutuojant dėl galimų kandidatų, manau, kad svarbiausia žmogaus asmeninės ir dalykinės savybės, jo pasiryžimas ir bendruomenės palaikymas. Nemanau, kad reikėtų nesirinkti tų kandidatų, netgi jei jie šiuo metu dirba Seime, turi tam tikras pareigas. Labai logiška, kad kiekvienas žmogus apsisprendžia, kur jis kandidatuoja“, – Delfi komentavo tautos atstovas.
Tiesa, V. Mitalas sutiko, kad situacija, kuri susiklostytų rinkimus laimėjus vienmandatėje išrinktam parlamentarui, būtų sudėtinga, valstybei tektų didesnė finansinė našta.
„Nes tada tikrai reikia rengti papildomus rinkimus ir tai kainuoja. Bet jeigu tas žmogus nėra rinktas vienmandatėje, tada reikalas šiek tiek paprastesnis“, – pridūrė V. Mitalas.
Bielinis: regioniniai politikai neugdomi
Partijos, Vytauto Didžiojo universiteto prof. politologo Lauro Bielinio vertinimu, neparengia regioninio lygmens politikų ir dėl to į savivaldos rinkimus siunčia Seimo narius, kurie jau yra žinomi.
„Regioniniai politikai neugdomi, dėl šios priežasties partijoms tenka aukoti politikus, kurie yra vieši, žinomi ir yra Seimo nariai“, – Delfi komentavo jis.
Jei valdančiųjų atstovai, tapę merais, pasitrauks iš Seimo, pasekmės, pasak politologo, bus ne kokios.
„Seimo narys, jeigu jis išeina iš Seimo, tokiu būdu susilpnina frakciją, o jeigu tai valdantieji, susilpnina valdančiųjų gretas. Tai tikrai nieko gero“, – teigė L. Bielinis.
Panašiai kalbėjo ir Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.
Urbonaitė: mėtytis vienmandatininkais – prabanga
Valdantieji, jos teigimu, dabar „prabangos mėtytis ypač vienmandatininkais nelabai turi“.
Pašnekovė pastebėjo, jog tai, kad parlamentarai nori tapti merais, nėra naujiena.
„2015 metais 17 Seimo narių dalyvavo rinkimuose į merus, 2019 metais – 14, iš kurių du buvo vienmandatininkai laimėję postą. Tų pačių metų rugsėjį buvo rengiami neeiliniai rinkimai.
Akivaizdu, kad tai sujaukia parlamento darbotvarkę ir apskritai reikalauja papildomų žingsnių“, – teigė ji.
Neeiliniai rinkimai, pasak politologės, reikalauja ir papildomų valstybės resursų.
„Aš atsimenu, kai Seimo narė Greta Kildišienė išėjo, tuometis Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas komentavo, kad šie neeiliniai rinkimai gali kainuoti iki 0,5 mln. Eurų“, – pažymėjo R. Urbonaitė.
Blogai, pasak jos, ir tai, kad, būdami Seimo nariais ir kandidatuodami į merus, politikai negali viso savo laiko skirti tik tiesioginiam darbui.
Priesaika ir įsipareigojimai
„Kai Seimo narys dalyvauja rinkimų kampanijoje į merus, klausimas, kiek jis gali atlikti Seimo nario pareigas, aš jau nekalbu, kad jeigu jis tuo pat metu yra ir ministras. Ar tu galų gale pagalvoji apie savo įsipareigojimus? Nes tu davei priesaiką tarnauti ketverius metus“, – komentavo R. Urbonaitė.
Jos vertinimu, partijų elgesys, siunčiant į dar vienus rinkimus jau išrinktus politikus, yra nepagarba rinkėjams.
Kur yra visų šių problemų šaknis? Tai – partijų skurdas kalbant apie kadrus ir žmogiškuosius išteklius, teigė politologė.
„Partijos neturi ką mesti į rinkimus ir tada ieško tarp tų pačių Seimo narių, kurie bent jau yra atpažįstami, kurie yra viešai matomi ir jų nebereikia įvedinėti, ir viešinti.
Savivaldos lygmeniu partijos dažnai neranda nieko, kas galėtų nors kiek rimčiau sudalyvauti ir pakonkuruoti rinkimuose“, – dėstė pašnekovė.
Naujos kadencijos merų ir savivaldybių tarybų rinkimai įvyks 2023 metų kovo 5-ąją.
