„Suaugęs žmogus yra atsakingas už tai, kad vaikas būtų ugdomas tinkamai. Kad jam, ypač ikimokykliniame amžiuje, susiformuotų vertybinis stuburas, – DELFI teigė A. Landsbergienė. – Jei su vaiku iki dešimties metų šnekame apie tai, kad kaina parodo, ar tu žmogui svarbus, ar ne, tai mes neugdome to vertybinio stuburo.“
A. Landsbergienės teigimu, nei vaikams, nei jų tėvams neturėtų rūpėti dovanų kainos, tačiau DELFI kalbintos pašnekovės teigė visiškai kitus dalykus.
Krikšto mama tapusi Dainė teigė, kad jau pirmojo gimtadienio proga jos krikštasūnio tėvai pateikė tikslų prašymą, kokią dovaną vaikas turėtų gauti. Dovanos vertė siekė šimtą eurų. O antrojo gimtadienio proga gautas prašymas tiesiog išvertė iš kojų – tėvai pareikalavo kelis šimtus eurų kainuojančios dovanos.
Su tiksliu prašymu, ką reiktų padovanoti dukterėčiai, susidūrė ir Ainė. Jos sesuo pateikė sąrašą, kuriame buvo surašytos dovanos, kas ką turėtų padovanoti. „Vaikas nori – reiškia reikia“, – tokį atsakymą į nuogąstavimus, kad dovana – per brangi, išgirdo Ainė.
O štai dviejų vaikų mama Karolina tikino, kad brangias dovanas perka tie, kurie gali.
Tėvai pateikia konkretų prašymą
Trejų metų berniuko krikšto mama Dainė DELFI pasakojo, kad nė nenutuokė, kad jau pirmojo gimtadienio proga ji neturės galimybės pati išrinkti jam dovaną.
„Jau supratau, kad neturėsiu galimybės išrinkti jam patiksiančią dovaną, nes kasmet gaunu pageidavimus. Be abejo, iš tėvų. Štai pirmojo gimtadienio proga tėvai prašė nupirkti dainuojantį ir kalbantį meškutį, kuris kainavo apie 100 eurų. Antram gimtadieniui norėjo kur kas didesnės dovanos – paprašė elektrinio automobilio. Bet ne tokio, su kuriuo vaikas gali žaisti, o tokio, į kurį pats vaikas gali įsėsti ir juo važinėtis. Gavusi prašymą pasižvalgiau, kokios tokio automobilio kainos, ir, švelniai tariant, kainos mane šokiravo“, – kalbėjo Dainė ir įvardijo, kad tokio automobilio kainos prasidėjo nuo 200 Eur ir siekė net 400 ar net daugiau.
Moteris pasakojo, kad tokio automobilio ieškojo ne tik parduotuvėse, bet ir internetiniuose skelbimuose. „Ten galima rasti ir pigiau, bet pigiausias, kokį man pavyko rasti, kainavo 170 eurų. Mano manymu, tai kosminė suma. Vaikui vos dveji, net nežinau, ar tas vaikas sugebėtų jį valdyti, – stebėjosi Dainė. – Tas vaikas ir taip turi daugybę žaislų, turi praktiškai viską, net specialius baldų komplektus.
Dainė svarstė, kad galima rasti įvairių sprendimų, pavyzdžiui – pirkti bendrą dovaną kartu su krikšto tėvu, tačiau nenustojo stebėtis tėvų elgesiu: „Tas tonas nėra įsakmus, tačiau tas pasakymas būna toks, kad nebeturi, kur dėtis ir turi pirkti tą dovaną, kurios prašo.“
Paprašė dovanos už 500 eurų
Pageidaujamų dovanų sąrašas buvo įteiktas ir Ainei. „Likus savaitei iki dukterėčios gimtadienio puotos, sesuo visai šeimai pateikė norimų dovanų sąrašėlį. Jis buvo nemenkas. Kiekvienam asmeniui buvo priskirta dovana. Paklausus, kas čia, pasakė: „Vaikas nori – reiškia reikia.“ Iš pradžių apsidžiaugiau, kad nereikės galvoti, ką nupirkti, ir padėkojusi už pasiūlymą pradėjau naršyti internete, – pasakojo Ainė. – Man buvo paskirtas žaislinis namelis, kuris turėjo būti tikrai nemažas, kad lėlė jame tilptų.“
Mergina pasakojo, kad visas džiaugsmas nuslūgo vos pamačius kainą – 500 eurų. „Radau ir brangesnių, bet buvo ir pigesnių, tačiau pigesni neatitiko kriterijų, – kalbėjo Ainė ir pridūrė, kad pamačiusi kainas susisiekė su sese. – Paprieštaravau, sakiau, kad už tokią kainą dovanos tikrai nepirksiu, nes kiti giminės ir taip dovanojo daug žaislų, kam tą vaiką taip lepinti?“
Tačiau sprendimą ji rado – pasiklausinėjusi patarimų ji rado kartoninį namelį. „Radau puikią alternatyvą. Internetiniame puslapyje buvo kartoninis namelis, kurį reikėjo sukonstruoti, išlankstyti, sudėlioti. Jis buvo didelis, net šešerių metų vaikas gali jame tilpti. Privalumas – vaikas gali nuspalvinti tą namelį“, – pasakojo Ainė ir pridūrė, kad už kartoninį namelį su mokėjo 40 eurų.
Prašė dovanų vokeliuose
Du vaikus auginanti Karolina DELFI teigė, kad neverta pernelyg išlaidauti žaislams ir įvardijo gudrybę, kaip iš gausybės žaislų išrinkti tai, kas vaiką tikrai nudžiugins. „Jei keliaujame į gimtadienį, visada paskambinu vaiko mamai ir paklausiu, kuo vaikas tuo metu domisi. Žaislų yra daugybė, neįmanoma pačiam pataikyti ir išrinkti būtent tai, kas patiks vaikui“, – kalbėjo Karolina.
Jos teigimu, už dovaną dažniausiai moka 20-30 eurų, tačiau pridūrė, kad jos vaikai kartais gauna ir brangesnių.
„Dukros krikšto mama ją aplanko kartą per metus ar net dar rečiau, todėl ji visada įteikia tikrai brangias dovanas. Nemanau, kad tai blogai, tai kiekvieno pasirinkimas“, – kalbėjo mama.
Tiesa, kartą ji su vyru nusprendė paprašyti visų svečių dovanas atnešti vokeliuose. Norėjo sudėti visus pinigus ir nupirkti vieną žaislą. Po gimtadienio tėvai nusprendė, kad idėja nebuvo labai gera, todėl to nepataria kartoti ir kitiems tėvams.
„Vaikas per gimtadienį nebuvo laimingas. Visi svečiai atėjo su vokeliais, kurie vaiko nedžiugino, o gėlė ar balionas vaiko nenustebina ir laimės nesuteikia, – kalbėjo Karolina. – Žinoma, vėliau, kai už visus pinigus nupirkome vieną daiktą, buvo labai smagu, bet nežinau, ar vaikas suprato ir ar tai tikrai gera idėja.“
A. Landsbergienė: vaikui tai tik momentinis džiaugsmas
„Gimtadienio, krikštynų ar kitos šventės pagrindinė mintis – parodyti, kad esame svarbūs vienas kitam, kad esame reikšmingi ir dovanojame vieni kitiems laiką“, – teigė edukologė ir socialinių mokslų daktarė Austėja Landsbergienė.
Pasidalijus mintimis apie dovanų sąrašus ar tiksliai įvardijamas brangias dovanas, kurias reiktų įteikti, A. Landsbergienė tai pavadino gąsdinančia tendencija. „Tai net ne vartojimo skatinimas, tai auklėjimo stoka. Su draugais ir giminėmis susiburiame ne dėl to, kad jie atneštų dovanas. Dovana – tik papildomas priedas, elementas, kuriuo norime pradžiuginti vaiką“, – kalbėjo A. Landsbergienė.
Jos teigimu, brangiomis dovanomis savo dėmesio trūkumą dažnai bando kompensuoti seneliai. „Bet neįmanoma to padaryti. Seneliai, kurie myli savo anūkus, ar krikšto tėvai, kurie myli savo krikšto vaikus – tai vaikui svarbiausia. Lygiai taip pat ir tėvai savo dėmesio trūkumą bando kompensuoti pirkdami bet ką, nė nežiūrėdami į kainą. Bet vaikui tai tik momentinis džiaugsmas, nes iš tikrųjų jam reikia visai ne to, – teigė A. Landsbergienė. – Jam reikia dėmesio, meilės, supratimo, gebėjimo iš suaugusiųjų priimti jį tokį, koks jis yra.“
Keturių vaikų mama teigia, kad jos šeimoje dovanos dažnai būdavo visiškai simbolinės. „Visiškai normalu atnešti kažkokią knygelę ar smulkmeną, jei eini į klasioko ar būrelio draugo gimtadienį“, – kalbėjo A. Landsbergienė.
Visi gali pirkti vieną dovaną
Ir nors A. Landsbergienė teisia itin brangias dovanas, kuriomis bandoma kompensuoti dėmesį, jos nuomone, pateikti norimų dovanų sąrašą nėra bloga mintis. „Lietuva jau kaip ir įstojo į tą turtingųjų valstybių klubą. Daugelis šeimų gali sau leisti įsigyti tai, kas tikrai yra būtina, nėra taip, kad vaikas neturi nė vienos lėlytės ar mašinytės, – kalbėjo A. Landsbergienė. – Dėl to dažnai kalbame apie tai, kad nenorime dovanoti to, ką vaikas jau turi ar to, ko tikrai nenori.“
Edukologės nuomone, sudaryti dovanų sąrašą yra praktiška ir naudinga. Tiesa, ji pasidalijo ir savo šeimos pavyzdžiu – paprašė visų prisidėti prie vienos brangios dovanos sūnui. Ir nors DELFI kalbinta dviejų vaikų mama Karolina teigė, kad tokia gimtadienio dovanos forma jos vaiko nenudžiugino, A. Landsbergienės patirtis visiškai kitokia.
„Mūsų vaikas tuo metu labai norėjo paspirtuko, tokio brangesnio. Mes tada visiems pasakėme, kad toje parduotuvėje yra vienas daiktas, kurio mūsų sūnus nori ir visi galėjo padovanoti dovanų čekį iš tos parduotuvės, – pasakojo A. Landsbergienė. – Tai galėjo būti ir 5, ir 10 eurų. Su sūnumi buvome sutarę, kad mes padengsime likutį.“
A. Landsbergienės teigimu, ji pati su vyru nebūtų sūnui pirkusi tokios brangios dovanos, tačiau kai prisidėjo ir seneliai, ir draugai, ta dovana nebebuvo tokia brangi. „Taip lašas po lašo ir susidėjo, – teigė Austėja. – Tada visi jaučiasi prisidėję pagal galimybes ir vaikas nepaprastai džiaugiasi dovana, kurią pats ir išsirinko.“