Būtent šios įtampos, anot V. Tomaševskio, Lietuvai derėtų vengti tarptautinėja arenoje. Priešingai nei prezidentė Dalia Grybauskaitė ar premjeras Algirdas Butkevičius, V. Tomaševskis neskuba smerkti Krymo aneksijos – esą pamatus tam paklojo pati Europa, leisdama susiformuoti Kosovui.
Jei ne Kosovas, Krymo nebūtų?
Paprašytas įvertinti Krymo prijungimą prie Rusijos, LLRA lyderis pareiškė, jog „Pandoros skrynia“ atidaryta leidžiant susiformuoti Kosovui.
„Dabar yra taip, kaip yra. Yra tam tikras precedentas. Yra įvairių nuomonių, bet blogybė buvo būtent tada padaryta. Šita mitinė „Pandoros skrynia“ atidaryta. (…) Jeigu buvo vienas atvejis, kodėl dabar ir kiti negali pasinaudoti tokia pačia teise? Nereikėjo to daryti.
Net prieš „perestroiką“ Europoje buvo sutarta, kad sienos nekeičiamos – nekeičiamos po Antrojo pasaulinio karo. Status quo. Kažkas sugalvojo keisti sienas. (…) Bloga pradžia buvo Kosovo referendume – naujos valstybės atsiradimas. Keistai išėjo, kad yra dvi albanų valstybės. Kas sugalvojo šitą nesąmonę – aš nežinau“, - sakė V. Tomaševskis.
Toliau vertindamas Lietuvos ir kitų šalių reakciją į Krymo aneksiją, LLRA lyderis užsiminė nepalaikantis JAV pozicijos.
„Šita įtampa mums nereikalinga. Kadangi mes čia gyvenam, Vidurio ir Rytų Europoje. Ir čia daroma įtampa. Mes, kaip Lietuvos piliečiai, turim bandyti mažinti šitą įtampą, o ne eskaluoti. Kai kurie politikai gyvena labai toli – už okeano arba dar toliau. Jiems gal ir norisi daryti šitą įtampą“, - svarstė V. Tomaševskis.
Pagrindinį motyvą, kodėl derėtų siekti įtampos mažinimo, jis apibūdino paprastai. „Dėl visų šitų krizių, revoliucijų ir t.t. nukentės paprastas žmogus. Prieš šimtą buvo padaryta revoliucija Rusijoje – ir kaip mes nukentėjome. Lenkai, lietuviai ir t.t. O dabar vėl daroma revoliucija“, - sakė V. Tomaševskis.
Giria sprendimus dėl Krymo
Pirmadienį, pranešdamas apie Krymo aneksiją, Vladimiras Putinas pažadėjo regione nustatyti tris valstybines kalbas – rusų, ukrainiečių ir Krymo totorių. Šį sprendimą V. Tomaševskis giria.
„Krymas, kuris yra mūsų daugumos politikų kritikuojamas, priima įstatymą, kad yra trys valstybinės kalbos. (…) Čia nėra Europos Sąjunga. O viduje Europos Sąjungos mes negalime išspręsti klausimo dėl Tautinių mažumų įstatymo, mes negalime išspręsti klausimo dėl tautinių mažumų kalbų vartojimo. Už savo gimtosios kalbos vartojimą net tose teritorijose, kur tautinės mažumos sudaro 80 proc. gyventojų – kalbu apie Šalčininkų rajoną – žmonės yra persekiojami. Ir baudžiami milžiniškomis baudomis. Tai va“, - Lietuvą su Krymu lygino V. Tomaševskis.
D. Grybauskaitė, A. Butkevičius ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kartoja, kad vadinamasis referendumas Kryme buvo neteisėtas ir nebus pripažintas. V. Tomaševskio nuomonė kitokia.
„Kodėl vieniems leista, o kitiems neleista? - vėl primindamas Kosovą sakė LLRA lyderis. - Aišku, man, sakysim, nepatinka, kodėl taip greit buvo padarytas šitas referendumas. Referendumas turi būti rengiamas po mažiausiai dviejų mėnesių. (…) Bet ar daug pasikeistų rezultatas – irgi yra abejonių.“
LLRA lyderis kartojo, kad reikia vengti „įtampos“ dėl padėties Ukrainoje, Kryme ir Rusijos veiksmų.
„Visų pirma, aš manau, kad nereikia per daug įvesti šituose klausimuose įtampos. Šiandien mes apie tai kalbėjome ir politinėje taryboje. Gediminas Kirkilas apie tai kalbėjo ir kiti atstovai. Kad visa šita karinė isterija jau privedė prie tokios situacijos, kad žmonės perka kruopas ir druskos. Tokios situacijos neturi būti, ir nereikia per daug šito klausimo eskaluoti“, - kalbėjo europarlamentaras.
Jis pakartojo neigiamai vertinantis valdžios kaitą Kijeve – esą valdžią keisti reikėjo rinkimais, o ne protestais.
„Mes manome taip, kad yra daug neteisybės pasakyta apie pastaruosius įvykius. Taip nėra vienareikšmiškai, kad vieni geri, kiti – blogi. Vyksta labai gilus politinis, vidinis konfliktas Ukrainoje. Šalis praktiškai pasidalijo į dvi puses. (…) Valdžia turi būti keičiama rinkimuose, prie balsavimo urnų, o ne aikštėse, mitinguose, kur netgi kraujas liejasi. Reikia santūriau žiūrėti į šitus visus įvykius“, - tęsė V. Tomaševskis.
VSD užuominos apie lenkus – „ataskaita dėl ataskaitos“
Paprašytas įvertinti Valstybės saugumo departamento (VSD) ataskaitoje įvardintus pareiškimus apie Rusijos suinteresuotumą Lietuvos tautinių mažumų partijų veikla, LLRA lyderis priminė, kad su Rusų aljansu bendradarbiauja jau ne pirmuose rinkimuose.
„Labai gerai, kad tautinės mažumos vienija savo jėgas. (…) Apskritai reikia vienyti žmones bendram darbui mūsų šalies labui. Kadangi visuomenė labai padalinta, sukiršinta, mes tai ir darome.(...) Mes vienijame žmones, o ne dalijame“, - sakė V. Tomaševskis.
Pasak jo, „ataskaita parašyta dėl ataskaitos“, o jokių faktų VSD nepateikia. „Yra tam tikras užsakymas“, - svarstė V. Tomaševskis, pridurdamas, jog LLRA nepatiria „problemų dėl kažkokios neįstatyminės veiklos“. „Bet yra realios problemos, apie kurias mes kalbame“, - pridūrė LLRA lyderis, pabrėždamas žemės grąžinimą tautinių mažumų atstovams, švietimo problematiką ir kitus LLRA nuolat keliamus klausimus.
Savo ataskaitoje VSD tvirtina, esą Rusijos ambasada „aktyviai palaiko“ tautinių mažumų partijų vienijimąsi. Į Europos Parlamento rinkimus LLRA eina kartu su Rusų aljansu. Šios dvi partijos po viena vėliava dalyvavo ir Seimo rinkimuose.
„Savo interesams Baltijos valstybėse įgyvendinti Rusija siekia išnaudoti ir Vilniaus krašto problematiką. Kai kurių Vilniaus krašto lenkų bendruomenės lyderių veikla ir keliami reikalavimai atitinka Rusijos vykdomos užsienio politikos tikslus. Rusijos ambasada Vilniuje išskirtinai aktyviai palaiko etniniu pagrindu suformuotų partijų vienijimąsi prieš rinkimus, bendrą ,,aktualių“ problemų viešinimą“, - rašoma ataskaitoje.
Abiturientų laukia sunkus pavasaris
LLRA frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė, paklausta, kaip mažumų vaikams sekasi ruoštis lietuvių kalbos brandos egzaminui be lengvatų, kurios buvo taikomos pernai, teigė problemas patirianti asmeniškai. Šiemet brandos egzaminą laikys parlamentarės dukra.
„Tėvai ir moksleiviai jaučia neteisingą požiūrį į juos“, - sakė R. Tamašunienė.
Anot jos, tautinių mažumų vaikams pasirengimas itin sudėtingas, ypač dėl lietuvių literatūros programos.
„Tenka tik apgailestauti, kad mūsų jaunimas yra diskriminuojamas. Net lyginant su sovietų laikais – mes praradome savo teises“, - R. Tamašunienei antrino V. Tomaševskis.
