Šią savaitę Sankt Peterburge vykusiame ekonomikos forume kalbėjęs V. Putinas aiškino, kad praeitų metų pabaigoje Rusijai prognozuota gili krizė taip ir neprasidėjo.
„Mes stabilizavome situaciją: užgesinome neigiamas konjunktūros vibracijas ir užtikrintai žengiame per sunkumus“, – sakė jis.
Tačiau jau po kelių dienų pranešta, kad per ateinančius 3 metus rusai gali nesitikėti pensijų bei kitų socialinių išmokų didėjimo, o atsižvelgus į infliaciją, kuri birželį siekė 15,8 proc., socialinės garantijos dar ir mažės.
Toks finansų ministerijos sprendimas nė kiek nestebina. Per pirmus keturis šių metų mėnesius Rusijos biudžeto deficitas pasiekė beveik 1 trln. rublių (4,4 proc. BVP). Šis trūkumas bus dengiamas iš Rezervo fondo, tačiau jei situacija nesikeis – Vakarų sankcijos Rusijai liks galioti ir nekils naftos kaina – jau 2016 metais lėšų jame nebeliks.
Finansų ministras Antonas Siluanovas pareiškė, kad sustabdžius pensijų augimą, per 3 metus bus galima sutaupyti apie 2,1 trln. rublių ir „išvengti infliacinės spiralės, kurią būtų sukėlęs tolimesnis jų didėjimas“.
Sausį–balandį Rusijos ekonomika susitraukė 2,4 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Lietuvos bankas prognozuoja, kad Rusijos BVP šiemet iš viso sumažės 3,5 proc., tačiau tikisi bent jau 0,2 proc. augimo kitąmet.
Fantasmagoriniai žaidimai
Kalbėdamas, kad Rusija krizę jau įveikė, V. Putinas siekia įteigti, jog viskas iš tiesų yra gerai ir taip įsivaizdavimą paversti realybe, teigia žurnalo „The New Times“ vyriausioji redaktorė Jevgenija Albac.
„V. Putinui papasakojo, kad realybės supratimas ilgainiui tampa pačia realybe, kad yra visa ekonominės teorijos kryptis, aiškinanti, jog, jei vartotojui nuolat kartosi, kad viskas yra gerai, tai galbūt jis ims ir vėl pradės pirkti butus, prekes“, – radijui „Echo Moskvy“ komentavo ji.
J. Albac taip pat abejojo, ar Rusijos prezidentui pristatoma visa reikalinga informacija, nes kartais atrodo, kad jis nėra gerai susipažinęs su susiklosčiusia padėtimi „V. Putinas arba sąmoningai sako netiesą, arba jam kažkas ant stalo padėjo visišką dezinformaciją“.
Tačiau SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda netiki, kad V. Putinas nesusigaudo situacijoje ir dėl to skleidžia tokius keistus faktus.
„Manau, kad tai yra sąmoninga politika – šnekėti vieną, nors realybėje yra kas kita. Šitai valstybei tai nėra jokia naujiena, kadangi ir tarybiniais laikais buvo būtent taip. Tos šalys, kurios pasitraukė iš Sovietų Sąjungos dabar gali atvirai kalbėti apie savo problemas, bet tai vis dar sunkiai įmanoma Rusijoje, kurioje balsus, kurie nusiteikę kritiškai, kurie kalba apie tai, kas realiai vyksta, paprasčiausiai nutildo.
Todėl vyksta tokie fantasmagoriniai žaidimai, kuomet valdžia teigia vieną, o žmonės savo gyvenamojoje vietoje mato ką kitą, bet nedrįsta to garsiai teigti, nes žino, kad čia pat bus užkardytas jų nepasitenkinimas ir viskas baigsis liūdnai. Tai tiesiog yra nedemokratiškos visuomenės atributas“, – komentavo G. Nausėda.
Atsigavęs rublis
Vienas įdomesniu reiškinių Rusijos ekonomikoje – pavasarį iš duobės išlipęs rublis, kurio kursas pavasarį stabiliai kopė aukštyn ir kol kas neatrodo, kad gali nugarmėti atgal į praeito rudens žemumas. Pastarosiomis savaitėmis rublio vertė sukosi apie 55 už dolerį ir 60 už eurą.
G. Nausėda teigė, kad praeitų metų kritimas buvo nulemtas psichologinių priežasčių – lūkesčių ir baimių – ir dėl to peržengė tam tikras fundamentalias ribas. Tačiau šiandien situacija nebėra tokia pažeidžiama ir nors rublis yra kur kas pigesnis nei iki konflikto Ukrainoje pradžios, bent jau išlieka pakankamai stabilus.
„Kaip bus toliau, vienas Dievas težino. Manau, kad Rusijos finansų sistema pasiekė tam tikrą stabilumo lygį ir vargu, ar bus išmušta iš vėžių tol, kol pasaulinės naftos kainos laikysis dabartinio lygio, ar net pamažu ims kilti.
Tai padeda stabilizuoti fundamentalius pamatus. Žinoma, tai reiškia tik tiek, kad finansų sistema negriūva, bet turbūt niekas negali paneigti, kad Rusija toliau ritasi į recesiją ir, kad šios problemos gali paaštrėti ilgainiui, nes ekonomikai smunkant jau netrukus ims braškėti finansinės siūlės“, – įspėjo ekonomistas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į Rusijos regionus, kuriuose galai jau nesuvedami, stabdomos finansavimo programos, karpomi atlyginimai, atleidžiami darbuotojai: „Visa tai galbūt nelabai matosi iš oficialiosios Rusijos žiniasklaidos, nes ji paprasčiausiai šiuos faktus nutyli. Visi apsiriboja tais makroekonominiais rodikliukais ir nematoma, kas yra po vandeniu“.
Ukrainoje dar blogiau
Jei Rusijoje reikalai prasti, tai Ukrainoje išvis blogai. Šalies premjeras Arsenijus Jaceniukas neseniai prabilo, jog liepą Ukraina gali tapti nemoki, nes neįstengia aptarnauti valstybės skolos užsienio kreditoriams, kuri jau siekia daugiau nei 110 proc. BVP. Tai lėmė grivinos nuvertėjimas ir ekonomikos nuosmukis.
G. Nausėda kalbėjo, kad Ukraina šiuo metu ieško būdų kaip atsigauti po Viktoro Janukovyčiaus valdymo metų, kada buvo masiškai grobstomos lėšos, biudžeto disciplina buvo visiškai palaida.
„Šalis tuo pat metu vykdo struktūrines reformas, mėgina prasimanyti pinigų biudžetui subalansuoti, pradeda vykdyti valstybinių įmonių privatizavimo programą. Kai vienu metu vyksta karas, reformos ir dar natūralus nuosmukis dėl visiškai pašlijusių prekybinių santykių su Rusija, tikėtis kažko kito būtų sudėtinga“, – dėstė ekonomistas.
Lygindamas Ukrainą su Rusija, G. Nausėda sakė, kad pirmojoje padėtis šiandien ir dar bent 2–3 artimiausius metus bus daug blogesnė.
Be to, Ukrainos makroekonominiai rodikliai geresni už Rusijos kada nors taps tik su viena sąlyga – jei ji nepaslys pusiaukelėje ir įgyvendins visas reformas, kurias yra pradėjusi, nes yra didelė tikimybė, kad dėl politinio pasipriešinimo jos gali sustoti arba net prasidėti priešingi veiksmai, grįžimas į seną situaciją.
„Tada net ir vidutinėje ar ilgoje perspektyvoje būtų sunku įžvelgti ką nors pozityvaus. Tai, kas šiuo metu yra pradėta, teikia vilčių, kad Ukraina eina teisinga linkme, duok Dieve, jai išlaikyti tą tempą“, – sakė G. Nausėda.