Laikinosios sostinės vadovas išsklaidė viešojoje erdvėje sklandžiusias kalbas, esą V. Matijošaitis galėtų išnaudoti savo populiarumą kandidatuodamas 2019 m. gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose.
„Tegul kiti vertina šansus, aš tikrai nekandidatuosiu. Aš nekalbu, kad kalbėčiau. Tikrai ne“, – komentavo V. Matijošaitis.
Portalui LRT.lt politiko pasiteiravus, ar jis turi kandidatą, kurį remtų šiuose rinkimuose, V. Matijošaitis atsakė: „Kai išsikels, tada ir matysiu. Lietuvos prezidentas negali būti kažkieno kandidatas, turi būti visos Lietuvos kandidatas“.
Kitas populiarus šalies politikas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis taip pat anksčiau yra teigęs, kad neketina balotiruotis į prezidentus.
„Aš tikrai nesirengiu tiems rinkimams“, – praėjusių metų lapkritį „Žinių radijui“ teigė LVŽS lyderis. Tuomet R. Karbauskio perklausus, ar norėtų būti šalies vadovu, jis teigė apie tai negalvojąs. „O negalvoju, reiškia, nenoriu“, – pridūrė politikas.
Tačiau neaišku, ar šalies vadovo posto nesieks premjeras Saulius Skvernelis, populiarumu praėjusiais metais aplenkęs prezidentę Dalią Grybauskaitę.
Politologas: S. Skvernelis – rimtas kandidatas
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas Algis Krupavičius sako, kad iki prezidento rinkimų dar yra likę daugiau kaip dveji metai, ir populiarumo reitinguose viskas gali apsiversti aukštyn kojomis. Tačiau, pasak A. Krupavičiaus, jei politikas prezidento rinkimams pasakė „ne“, jis greičiausiai juose ir nekandidatuos.
„Aš būčiau linkęs tikėti, kad, jei politikas pasakė ne, vadinasi, jis nekandidatuos. Nes atsisakius kandidatuoti ir vėliau persigalvojus, ypač kai kalba eina apie dalyvavimą ar nedalyvavimą rinkimuose dėl valstybės vadovo posto, švelniai tariant, būtų nesolidu. Tai reikštų, kad toks kandidatas yra mažiau patikimas – vieną kartą žmogus gali pasakyti vienaip, o kitą kartą kalbėti kitaip“, – LRT.lt teigė A. Krupavičius.
Jo žodžiais, tas politikas, kuris nėra apsisprendęs ir nesako, kad tikrai nekandidatuos, elgiasi sąžiningiau ir visuomenei būtų priimtinesnis.
„Manau, jei R. Karbauskis ir V. Matijošaitis pasakė „ne“, tokį atsakymą turėtume ir priimti, ir nemėginti spėlioti, kas galėtų būti, jei būtų“, – pridūrė politologas.
Tuo metu premjero S. Skvernelio galimybės dalyvauti ir gerai pasirodyti prezidento rinkimuose stipriai priklausys nuo to, kaip jam seksis ministro pirmininko poste.
„Jei per dvejus metus Lietuva darys aiškią pažangą ekonomikos ir socialiniuose reikaluose, galimybės, kad jis bus stiprus kandidatas, didės. Net ir šiandien jis galėtų būti vertinamas kaip rimtas kandidatas į valstybės vadovus, bet pagal konstitucinę sąranga Lietuvoje prezidento postas yra realiai silpnesnis nei ministro pirmininko. Taip kad S. Skverneliui dilema, artėjant 2019 m., bus labai rimta – ar dėl simbolinio, ceremoninio posto verta apleisti ministro pirmininko kėdę. Bet žiūrint iš šios dienos perspektyvų, be abejo, jis būtų konkurencingas kandidatas“, – LRT.lt kalbėjo A. Krupavičius.
