Viskas, ko valdantieji tokiomis iniciatyvomis siekia, pasak R. Karbauskio, – vykdyti tai, kas buvo pažadėta rinkėjams. „Pavyzdžiui, Seimo narių skaičiaus mažinimas yra mūsų rinkimų programa. Kiti savo programų neatsimena [...], o mes negalime pamiršti savo pažadų ir eisime iki galo“, – LRT.lt komentavo R. Karbauskis.
Teikia žinodami, kad nepriims
Tačiau toli eiti greičiausiai neteks. Norint pakeisti Konstituciją, reikalingi 94 Seimo narių balsai. Tuo metu norint pademonstruoti, pavyzdžiui, susirūpinimą per dideliu Seimo narių skaičiumi ar visuomeninio transliuotojo nepriklausomumu, užtenka savų palaikymo.
„Jie net nebando tartis ir pasiekti rezultato. Juk norint priimti paskutinę Konstitucijos pataisą dėl 121 Seimo nario, reikia 94 balsų – t. y. įvairių frakcijų. [...] O ją pasirašė 48 asmenys ir visi be išimties yra tik „valstiečių“ frakcijos nariai. Jie neieškojo jokio kompromiso. [...]
Reiškia, jiems ne rezultatas rūpi, o tik parodyti rinkėjams „mes norėjome, o Seimas, žiūrėk, nepritarė. Blogas Seimas, bet kokie geri „valstiečiai“, – sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas E. Gentvilas.
Panašiai „valstiečių“ lyderis LRT.lt ir kalbėjo: „Kiekviena save gerbianti partija, kiekvienas politikas daro tai, ką įsipareigoja. Ir mes turime padaryti viską, ką esame įsipareigoję. O jei mums kažkas nepavyksta, tai ne dėl to, kad mes nenorime, o dėl to, kad mūsų niekas nepalaiko.“
Viešuosius ryšius tokiame elgesyje įžvelgė ir teisės ekspertas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius.
„Jie jaučia arba žino, kad nesurinks balsų Konstitucijos pataisai (nes nėra išdiskutuota, nėra politinės valios, pritarimo), bet vis tiek siūlo tą pataisą. Tai kam ją siūlyti? Tai yra viešieji ryšiai, tai yra populizmas ir daugiau nieko“, – LRT.lt kalbėjo jis.
Dešimt. Tiek kartų šios kadencijos Seimo nariai registravo įstatymų projektus, kuriais siekiama keisti vieną ar kitą Konstitucijos straipsnį. Ir nė vienas jų nebuvo priimtas – paskutinį kartą Konstitucija buvo keista 2006-aisiais.
Kaltinimus vadina nepagrįstais
Praėjusią savaitę Seimo plenariniame posėdyje E. Genvilas pristatė rezoliuciją „Dėl nuolatinių bandymų keisti LR Konstituciją“. Ja parlamentaras siūlė sudaryti tarpinstitucinę ekspertų grupę, kuri išnagrinėtų ir pateiktų Seimui išvadas, reikia ar nereikia konkrečiu atveju Seimui svarstyti Konstitucijos pataisas. „Valstiečių“ ir „socialdarbiečių“ pastangomis rezoliucija buvo atmesta. Tada Seimas ėmėsi kito darbotvarkės klausimo – Konstitucijos pataisų dėl Seimo narių skaičiaus.
„Išlenda Pilypas iš Kanapių dėl savo viešųjų ryšių (ar pavieniai asmenys, ar pavienės politinės grupės) ir pradeda žaisti su Konstitucija. Tai, mano supratimu, yra žemiau dugno“, – LRT.lt sakė E. Gentvilas.
R. Karbauskis tokius kaltinimus vadina nepagrįstais: „Dėl tų siūlymų, kurie liečia galimas Konstitucijos pataisas, kurios kelia klausimų dėl to, atitiktų Konstituciją ar ne, mes visada patys klausiame Konstitucinio Teismo išaiškinimo. Dabar, pavyzdžiui, pasiūlymas dėl LRT (kad Konstitucijoje būtų įrašyta aiški norma, jog politikai, partijų nariai negali būti LRT taryboje) padėtų tašką tame ginče.“
Iš V. Sinkevičiaus komentaro galima spręsti, kad po tokios pataisos priėmimo geriausiu atveju būtų padėtas klaustukas. Klausimų kiltų ne tik dėl nesuderinamumo su kitais Konstitucijos, bet ir tarptautinės teisės dokumentų straipsniais.
„Pirmiausia patys pradeda kėsintis į nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą, paskui, reaguodami į kritiką, sako „mes stiprinsime tą nepriklausomumą“. Bet užmiršta, kad tokie pasiūlymai gali būti neproporcingi ir nesuderinami su kitais Konstitucijos straipsniais: su straipsniu, kad asmuo turi teisę jungtis į politines partijas, asociacijas, su Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijos straipsniais. [...] Kitaip tariant, Lietuva vėl rizikuoja pralošti bylą Strasbūro teisme, bet vis tiek ta pataisa yra siūloma“, – komentavo jis.
Kada keisti Konstituciją?
Pasak V. Sinkevičiaus, Konstitucijoje įtvirtintos fundamentalios, pamatinės, universalios vertybės, kurias galima pritaikyti prie įvairių visuomenės raidos etapų.
„Tol kol Konstituciją prie gyvenimo galima pritaikyti – o ją pritaikyti tikrai galima – nėra reikalo jos liesti. Nes palietus vieną straipsnį iš karto kyla pagunda liesti ir kitą, trečią. Visa laimė, kad kurdami Konstituciją (man kažkiek irgi teko prie to prisidėti) buvo įtvirtinta sudėtinga keitimo tvarka“, – aiškino V. Sinkevičius.
R. Karbauskis savo ruožtu kalbėjo, kad Konstitucija, yra įstatymas, kurį, atsižvelgiant į pokyčius, reikia keisti. Tam Seimui ir suteikta galimybė tai daryti.
„Konstitucija irgi yra įstatymas. Pagrindinis valstybės įstatymas. Ir šioje situacijoje būtų keista, praėjus 30 metų, taip pasikeitus gyvenimui, [...] nematyti tų pokyčių ir nesuprasti, kad tie pakeitimai pirmiausia vyksta atsižvelgiant į visuomenės gyvenimą, į pokyčius. Ir tie kaltinimai yra keisti“, – kalbėjo jis.
V. Sinkevičius valdančiųjų užmojus keisti Konstituciją aiškina dviem priežastimis – „arba žmonės neišmano, arba jiems visiškai nesvarbu, kas yra Konstitucija“.
Konstituciją lengviau būtų pakeisti ir tautai
Seime svarstytas ir palengvinimas keisti Konstituciją tautai. Pastaruoju metu spręsta, ar keisti Referendumo įstatymą. Jame siūlyta numatyti, kad norint referendumu pakeisti 1 ir 14 Konstitucijos skirsnį, reiktų mažiau dalyvaujančių ir balsuojančių už, negu reikėjo iki šiol. Pagal dabar galiojančią tvarką, pakeisti 1 arba 14 Konstitucijos skirsnio nuostatas referendumu gali daugiau kaip pusė visų balso teisę turinčių piliečių. Pataisomis siūlyta, kad balsuoti už turi ne mažiau nei 2 penktadaliai rinkimų teisę turinčių piliečių.
Kadangi 1 ir 14 skirsniuose yra pamatinės Lietuvos Konstitucijos vertybės, tokios kaip valdymo forma, teritorijos vientisumas, valstybinė kalba ir kt., taip būtų atveriamas kelias lengviau pakeisti ir šias nuostatas. Tokią grėsmę įžvelgusi pataisas vetavo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, pataisos galiausiai nepriimtos ir Seime.
Kalbėdamas apie Referendumo įstatymo pataisas, R. Karbauskis akcentavo, kad nuo 1992-ųjų, kai buvo patvirtina Lietuvos Konstitucija, sumažėjo galinčių balsuoti piliečių skaičius, todėl mažai galimybių, kad referendumas galėtų įvykti.
„Sprendžia ne Seimas, o tauta referendumu. Ir mes turime atsižvelgti, kad realios aplinkybės yra tokios, kokios yra. Iš esančių užsienyje Lietuvos piliečių, balsuoja tik keli procentai“, – sakė jis.
V. Sinkevičius sakė, kad tik kalbant apie Konstitucijos keitimą dėl dvigubos pilietybės, mato rimtesnį argumentą. „Bet visos kitos Konstitucijos pataisos, kurios yra siūlomos, man rodos, daugiau grindžiamos populizmu ir pataikavimu žmonių nuotaikoms“, – teigė jis.