Rusijai aneksavus keturis okupuotus Ukrainos regionus, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė teikiantis prašymą dėl šalies stojimo į NATO spartesniu būdu. Aneksija, pasak D. Jakniūnaitės, buvo pretekstas ir proga šalies vadovui pakeisti poziciją dėl prisijungimo prie Aljanso.
„Rusija padarė tokį įžūlų žingsnį, nepadorų žingsnį. V. Zelenskis nusprendė pakeisti prieš pusę metų tarsi paskelbtą sprendimą neprašyti arba neplanuoti, kad Ukraina stos į NATO ir pademonstruoti, kad radikalūs sprendimai gali sulaukti tokio atoveiksmio“, – laidoje „Delfi tema“ komentavo mokslininkė.
Sako, kad parama Ukrainai mažėja
Laidoje dalyvavęs parlamentaras Ž. Pavilionis svarstė, jog Ukrainos pozicija dėl stojimo į NATO keitėsi dėl taktinių priežasčių.
„Stojimas į NATO įtvirtintas jų Konstitucijoje. Dabar milžiniška parama yra išreikšta šiam tikslui. Gal P. Porošenkos valdymo metu apie 16 proc. tik rėmė, po to apie 50 proc. ir vis didėjo ta parama [stojimui į NATO]“, – kalbėjo politikas.
Svarbu, pasak jo, kad Ukrainos tikslui įstoti į NATO iš Vakarų pusės būtų išreikšta maksimali parama.
„V. Putinas galima sakyti dabar atidarė trečią fronto karą mūsų sostinėse, jis bando palaužti paramą Ukrainai. Krenta tam tikros vyriausybės, kurios rėmė Ukrainą, skyla tautos, skyla sostinės, daroma viskas, kad parama, ypač per šią šaltą žiemą, sumažėtų.
Bet, aš manau, jis nieko nelaimės, energetiniu ginklu gali grasinti vieną ir paskutinį kartą. Kitą pavasarį mes atsibusime jau be rusiškų dujų ir visų kitų šaltinių, tik mes turime šiuo procesu pasinaudoti“, – dėstė Ž. Pavilionis.
2023 metų birželį Lietuvoje planuojamas NATO viršūnių susitikimas. Laiką iki jo, pasak Ž. Pavilionio, reikia maksimaliai išnaudoti, kad Aljansas būtų nusiteikęs palaikyti Ukrainos prisijungimą.
D.Jakniūnaitės įsitikinimu, Ukrainos stojimas į NATO nebus spartus.
„Visų pirma, turi būti gautas kandidatės statusas, antra, jau pati narystė. Aš suprantu, kad Lietuvos užsienio politikos nuostata bus palaikyti, kiek įmanoma lobinti, kad tas klausimas būtų Vilniaus summit'e ir apskritai, kad jis būtų, kad būtų teigiamai, bet iš principo, kaip dėliojasi nuotaikos visose Europos Sąjungos ir NATO valstybėse narėse, būčiau labai atsargi galvodama, kad bus vieningas palaikymas net dėl kandidatės statuso suteikimo.
Turime suvokti, kad dalyje Europos valstybių, tarp žmonių yra baimė didžiulė, kad NATO bus įtraukta į karą su Rusija ir narystės, net kandidato statuso, suteikimas iš principo daliai gali reikšti būtent tai“, – dėstė politologė.
Bus reikalaujama reformų
Platesnės diskusijos dėl Ukrainos prisijungimo prie NATO, jos įsitikinimu, prasidės tik tada, kai bus daugiau aiškumo dėl karo Ukrainoje baigties.
Ž. Pavilionis teigė, kad diskusijos dėl Ukrainos narystės Aljanse jau yra prasidėjusios.
„Diskusijos jau seniai prasidėjusios, diskusijos prasidėjo Bukarešto NATO viršūnių susitikime ir ten ta baimė buvo įtvirtinta sprendimais. Turime daryti viską, kad Bukareštas nepasikartotų Vilniuje. Baimės įtvirtinimas, arba tiksliau Rusijos veto įtvirtinimas, šioje stadijoje būtų didžiulis smūgis ukrainiečiams. Turime ieškoti argumentų visi“, – komentavo Seimo narys.
„Darysime viską, kad apgintume Ukrainą, tačiau turime suprasti, kad kandidato statusas ir net narystė NATO neapgins Ukrainos geležimi, ir visi mūsų išleisti pinigai Ukrainos atstatymui, kurių mes išleisime labai daug, jeigu norime juos efektyviai išleisti, turi būti pastatyta aiški mūro karinė siena, kuri apsaugotų Ukrainą nuo to, kad eilinį kartą, ko mes pasieksime, bus sugriauta. Tai yra vienintelė šios sėkmės transformacijos garantija, už kurią ukrainiečiai sumokėjo krauju ir teritorijomis, ir jau labai seniai moka“, – pridūrė Ž. Pavilionis.
Kalbėdama apie tai, kur Ukrainai reikėtų pasitempti, kad stojimas į NATO būtų spartesnis, D. Jakniūnaitė teigė, kad dabar, kai vyksta karas, labai sudėtinga kalbėti apie šios šalies valdymo kokybę, apie demokratijos kokybę ir kitus ne karinius, o „švelniuosius reikalavimus“.
„NATO turi tuos svarbius reikalavimus, kurie susiję su buvimu demokratinių valstybių bendruomenėje. Ukraina turėjo iššūkį prieš valstybės kūrimą šioje vietoje. Tai, klausimas, kiek bus galima kreipti ar nekreipti dėmesį į tai ir kokiomis sąlygomis tai bus daroma. Procesas iki narystės labai ilgai užtruks, nes yra reformų, kurių NATO kontekste bus reikalaujama“, – kalbėjo VU TSPMI profesorė.
Pavilionis: Ukraina pasiruošusi
Bent jau Ukrainos kariuomenė, Ž. Pavilionio matymu, yra kur kas geresnėje padėtyje nei tuomet, kada prie NATO jungėsi Lietuva.
„Ukraina yra pasiruošusi stojimui“, – teigė jis ir aiškino, kad stojant į NATO svarbiausia gebėti prisidėti kuriant bendrą saugumą.
„Pasakykite, kas šiandien gali daugiau prisidėti kuriant bendrą NATO saugumą nei ukrainiečiai. Nepriėmus jų, iškiltų tiesioginė, pavojingiausia grėsmė mūsų saugumui, NATO narių saugumui“, – tvirtino Ž. Pavilionis.
Tokius argumentus, pasak jo, turime „parduoti“ Vakaruose, tai – uždavinys artimiausiems mėnesiams iki kitų metų birželio.
Reaguodamas V. Zelenskio pareiškimą dėl Ukrainos narystės, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas kaip ir anksčiau nurodė, kad Aljansas laikosi „atvirų durų“ principo, o sprendimas turi būti priimtas visoms narėms pritarus.
Prie NATO norinčios prisijungti valstybės turi atitikti tam tikrus politinius, ekonominius ir karinius standartus.
Minimalūs reikalavimai yra tokie: nauji nariai turi palaikyti demokratiją, įskaitant įvairovės toleravimą, turi daryti pažangą rinkos ekonomikos link, jų karinės pajėgos turi būti griežtai kontroliuojamos civilių, jie turi būti geri kaimynai ir gerbti suverenitetą už savo sienų, jie turi siekti suderinamumo su NATO pajėgomis.
