Ukrainos kariams, pasidavusiems Rusijos pajėgoms „Azovstal“ plieno gamykloje Mariupolio mieste, gali grėsti mirties bausmė. Tai dar gegužę žadėjo apsišaukėliškos Donecko „liaudies respublikos“ pareigūnas, „teisingumo ministras“ Jurijus Sirovatko.
Tada po įnirtingų mūšių Mariupolyje, ginklus sudėjo ir į nelaisvę pasidavė apie 2,3 tūkst. ukrainiečių karių, dauguma jų – iš „Azov“ pulko, niekinamo Rusijoje dėl tariamai neonacistinės pakraipos. Karas Ukrainoje jau parodė, kas iš tikrųjų primena nacius.
Grasinimai mirtimi bent jau daliai belaisvių, regis, išsipildė praėjusią savaitę, kai iki šiol neaiškiomis aplinkybėmis mažiausiai 53 karo belaisviai žuvo, o dar nuo 70 iki 150 buvo sužeisti vadinamojoje „filtracijos“, o iš tikrųjų karo belaisvių stovykloje netoli Olenivkos gyvenvietės, į pietus nuo Donecko.
Kas tai buvo – tyčinė ataka, apsiskaičiavimas, keršto akcija, bandymas atsikratyti belaisvių, o gal bandymas nuslėpti įrodymus?
Tokie klausimai keliami vis garsiau, tačiau patikrinti jų neįmanoma – teritoriją kontroliuojantys separatistai neprileidžia nieko, išskyrus Kremliaus propagandinių kanalų atstovus.
Kaip ir „Malaysia airlines“ skrydžio MH17 numušimo istorijoje, skerdynių Bučoje, kituose Ukrainos miestuose atvejais, Kremlius neigia savo kaltę ir ją verčia Ukrainai. Maskvos versijos dar gali tradiciškai kisti, bet jau dabar netrūksta įrodymų, kad belaisvių žudynes surengė vienaip ar kitaip su Rusija siejami asmenys.
Kremliaus statytiniai jau keičia versijas
Tai, jog karo nusikaltimais Ukrainoje kaltinama Rusijos kariuomenė, jos išlaikomi separatistai iš apsišaukėliškų „liaudies respublikų“ visada turi savo versiją net akivaizdžiai priremta nenuginčijamais įrodymais jau neturėtų stebinti.
Taip ir šį kartą vos tik viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie liepos 29-ąją nužudytus apie 50 Ukrainos karo belaisvių, Donecko „liaudies respublikos“ informaciniai kanalai lyg pagal komandą ėmė platinti istoriją: esą tai buvo ukrainiečių ataka prieš savus.
Donecko separatistų atstovas Danilas Bezsonovas teigė, kad ukrainiečiams apšaudžius kalėjimą Olenivkos mieste iš JAV salvinės raketų ugnies sistemų HIMARS žuvo mažiausiai 40 ukrainiečių karo belaisvių, o 130 buvo sužeisti.
Kaip mat prisistačiusi Rusijos televizija parodė sugriautus barakus ir sumaitotas metalines lovas, bet žuvusiųjų ar nukentėjusiųjų reportaže nesimatė. Tačiau Maskva iš karto pareiškė, kad „šia kruvina Kyjivo režimo provokacija“ siekta atgrasyti ukrainiečių karius nuo pasidavimo.
„Ši baisi provokacija buvo įvykdyta siekiant įbauginti ukrainiečių karius“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pareiškime. Ukrainos ginkluotosios pajėgos kategoriškai paneigė separatistų ir Maskvos kaltinimus.
„Ukrainos ginkluotosios pajėgos, kurios visiškai laikosi tarptautinės humanitarinės teisės principų ir normų, niekada nevykdė ir nevykdo civilinės infrastruktūros apšaudymų, juolab vietose, kur tikriausiai laikomi karo belaisviai“, – sakoma kariuomenės pranešime.
Tai būtų tik dviejų skirtingų pusių pareiškimai, jei ne smulki detalė: Olenivka ir netoli jos esanti buvusi pataisos kolonija, kur ir buvo laikomi karo belaisviai, yra gerai žinoma teritorija, kurioje nėra jokių karinės vertės taikinių, kuriems galėtų smogti HIMARS – jų Ukrainos pajėgos teturi keliolika.
Olenivkos karo belaisvių (o taip pat ir žiaurių tardymų) stovykla yra liūdnai pagarsėjusi dar nuo 2014-ųjų, kai savo valdžią čia įvedė prorusiški separatistai. Ukrainos pajėgos niekada nebandė nei apšaudyti, nei mėginti laisvinti čia kalinamų saviškių – pernelyg giliai separatistų kontroliuojamoje teritorijoje.
Kaip ir įprastai tokiais atvejais, kai būna prigauti meluojantys, rusai ėmė keisti versiją. Donecko separatistų lyderis Denisas Pušilinas teigė, kad Kyjivo pajėgos smogė kalėjimui, nes esą ukrainiečių karo belaisviai pradėjo duoti parodymus.
Žiauriais tardymais ir kankinimais parodymus iš sulaikytų belaisvių išmušinėti bandantys separatistai jau nesyk žadėjo vykdyti mirties bausmes „Azov“ vyrams už jų tariamus karo nusikaltimus – tereikėjo „išgauti“ prisipažinimus.
Galiausiai visas kortas sumaišė Rusijos ambasados Jungtinėje Karalystėje įrašas „Twitter“, kur rusų diplomatai be užuolankų sveikino egzekucijas ir ragino vykdyti jas visiems „Azov“ nariams.
Iš kosmoso matosi daugiau detalių
Kita vertus, tai, kas iš tikrųjų įvyko belaisvių stovykloje, iki šiol nėra aišku. Raudonasis Kryžius, kurio atstovai čia buvo apsilankę gegužę ir galėjo susipažinti su belaisvių laikymo sąlygomis, galėtų geriausiai papasakoti, kaip atrodė minėtoji stovykla ir kaip ji atrodo dabar. Tačiau to padaryti Raudonasis Kryžius negali, nes separatistai jo atstovų nebeįsileidžia.
Apsišaukėliškos Donecko „liaudies respublikos“ tyrėjai patys ėmėsi tyrimo, tačiau net prieš kameras buvo akivaizdu, kad spektaklis – prastai surežisuotas: nepavykus rasti tariamų HIMARS raketų pėdsakų buvo numestos neaiškios nuolaužos. Be to, tokių kraterių, kokius įprastai palieka HIMARS paleistos raketos, tariamai atakuotame pastate nebuvo, o žala atrodo padaryta iš vidaus.
Tačiau viskas atrodo gerokai aiškiau iš didesnio atstumo: naujausiose palydovinėse nuotraukose aiškiai matoma pati stovykla bei sprogimų pažeistas pastatas – belaisviai nuo jo visą laiką buvo laikomi atokiau, buvusios kolonijos barakuose, o pagalbinė patalpa, kurioje naktį iš 28-os į 29-ąją tariamai įvykdyta ataka, žmonės įprastai buvo nelaikomi. Čia jie galėjo būti suvaryti dėl kelių priežasčių – tardymo arba likvidavimo.
Be to, palydovinėse nuotraukose galima matyti ir daugiau detalių. Pavyzdžiui, netoliese dar prieš tariamą ataką atliktus kasinėjimus netoliese, kas primena iškastus kapus. Tai reikštų pasiruošimą masiniam laidojimui. Liepos 27-ąją ar netgi anksčiau iškastos duobės 30-ąją dieną jau buvo užverstos.
Žinoma, vien iš neraiškių palydovinių nuotraukų, darytų iš komercinių palydovų, sunku pasakyti, kad iškastos duobės – būtent kapai karo belaisviams, o ne kitiems tikslams skirti kasinėjimai. Viena sudėtingesnių palydovinių nuotraukų interpretavimo užduočių yra gebėjimas išvengti šališkumo pasitvirtinimo – kai akys pačios randa to, ko jau žinai, kad ieškai.
Banalus ir tikslas, ir seni metodai
Vis dėlto dar viena detale tapo neįprastas Ukrainos žvalgybos pranešimas, kuriuo Rusija ir netgi separatistai tiesiogiai nekaltinami dėl karo belaisvių žudymo. Esą skerdynes be Kremliaus žinios ar bent jau tiesioginių įsakymų galėjo surengti to paties Kremliaus į Ukrainą mestos liūdnai pagarsėjusios samdinių grupuotės „Vagner“ smogikai.
Viskas esą buvo kraupiai banalu: „Vagner“ samdiniai norėjo nuslėpti lėšų grobstymą – Ukrainos karo belaisviams buvo numatyta suma maistui, medikamentams, o viso to pasigedus, klausiamieji žvilgsniai būtų nukrypę į karo belaisvių apsauga besirūpinusius separatistus.
Todėl dabar didžiausia tikimybė yra ta, kad „Vagner“ samdiniai su separatistais tiesiog nutarė atsikratyti kankintų ukrainiečių karo belaisvių, kuriuos dar sugebėjo prieš žūtį ir apiplėšti nuo jiems skirtos pagalbos: ukrainiečiai buvo suvaryti į nenaudojamą pastatą, ten sušaudyti, o tada į pastato vidų buvo iššauta iš termobarinių ir gaisrus sukeliančių ginklų, tokių, kaip „Šmel“ – dalis po šūvių likusių ukrainiečių sudegė gyvi, o tikslius atsakymus dabar pateiktų tik kūnų ekspertizė.
Kaip ir 1940-ųjų pavasarį, kai sovietų saugumiečiai vokiškais pistoletais sušaudė 22 tūkst. lenkų karo belaisvių – karininkų, policininkų, kitų karinių ir civilinių pareigūnų, o kaltę suvertė vokiečiams, iš pradžių Maskva neigė ką nors bendro turėjusi su šiuo karo nusikaltimu. Galiausiai Katynės tragedijos detalės paaiškėjo tik paskutiniais SSRS gyvavimo metais, tačiau po V. Putino atėjimo į valdžią Rusijoje vėl imta neigti kaltę dėl sovietų saugumo organizuotų Katynės žudynių.
