Net ir paprasčiausios administracinės patalpos Rusijai pradėjus karą Ukrainoje galėjo tapti ukrainiečių namais. Tarptautinės migracijos organizacijos programų koordinatorė Eglė Staškūnaitė teigė, jog situacija išlieka panaši kaip ir karo pradžioje – nemažai ukrainiečių vis dar yra Lietuvoje.
„Ukrainiečių Lietuvoje skaičiuojama apie 78 tūkstančius. Vieni iš jų, galbūt, yra išvykę gyventi į kitas Europos Sąjungos (ES) šalis, bet lygiai taip pat žinome, jog kas savaitę į Lietuvą atvyksta nuo 100 iki 200 naujų ukrainiečių, kuriems yra reikalingas būstas.
Karo pradžioje ir gana ilgą laiką dėka pilietinių iniciatyvų ukrainiečiai neturėjo problemos susirasti būsto, lietuviai mielai juos priėmė, apgyvendino savo būstuose, leido juose gyventi gana ilgą laiką ir dažniausiai be jokio atlygio“, – LNK žinioms pasakojo E. Staškūnaitė.
Ji teigė, jog kiek vėliau pasijuto nuovargis ir dalis būstų savininkų, kurie apgyvendino ukrainiečius, pavargo tai daryti, susidūrė su sunkumais dėl materialinės padėties pokyčių.
Statistikos duomenys rodo, kad penktadalis ukrainiečių iš gyvenamojo būsto išsikraustyti turėjo ne savo noru. Tarptautinės migracijos organizacijos programų koordinatorė E. Staškūnaitė pabrėžė, jog šie skaičiai nėra dideli.
„Nesutarimų, arba priežasčių, kodėl tie 20 procentų atsirado, yra visokių. Vienas iš atsakymų buvo, kad prasidėjo nesutarimai su apgyvendintomis šeimomis, dalis respondentų sakė, kad kalbos barjeras trukdė jiems pilnavertiškai bendrauti, todėl jie nusprendė nutraukti sutartis. Ir labai mažai buvo tų, kurie atsakė, jog buvo sugadintas turtas“, – LNK žinioms sakė ji.
Anot E. Staškūnaitės, Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras kartu su „Airbnb“ suteikė daugiau nei 1300 saugių nakvynių.
„Tai buvo trumpalaikė pagalba, kai galėjome apgyvendinti ukrainiečius nuo 3 iki 30 parų. Žinome, kad po mūsų pagalbos arba sėkmingai išsinuomojo būstą, arba keletas atvejų buvo, kai turėjo persikelti į pabėgėlių centrus ir buvo apgyventi ten“, – pasakojo LNK žinių pašnekovė.
Šiuo metu ukrainiečiai ieško ilgalaikio apgyvendinimo. Tačiau tam, anot respondentų, netrukdytų ir kompensacija trumpalaikio būsto nuomai.
„Tam, kad žmonės turėtų daugiau laiko ieškoti ilgalaikio apgyvendinimo“, – sakė Tarptautinės migracijos organizacijos atstovė.
E. Staškūnaitė ragino ir toliau remti Ukrainą ir nuo karo bėgančius ukrainiečius.
„Labai norėtųsi, kad tas nuovargis nebūtų toks ilgalaikis ir kad žmonės suprastų, jog tos pagalbos vis dar reikia. Ir esame visiems dėkingi, kurie tą pagalbą teikė ir teikia“, – kalbėjo LNK pašnekovė.
Ji teigė, kad apie 40 procentų ukrainiečių ir dabar tebegyvena būstuose, kuriuose jie apsigyveno tik atvykę į Lietuvą.
Visą LNK vidurdienio žinių pokalbį su E. Staškūnaite žiūrėkite čia:
