Jos duomenimis, suteikti galimybę Lietuvos pilietybę turėti visiems lietuvių kilmės asmenims, nepriklausomai nuo to, ar jie yra įgiję kitos šalies pilietybę, yra linkę 46,6 proc. respondentų.
Daugiau nei ketvirtadalis – 27,8 proc. – respondentų yra prieš Konstitucijos keitimą. Jų nuomone, Lietuvos pilietybė gali būti suteikiama tik asmenims, atsisakiusiems kitos šalies pilietybės, rodo Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) užsakymu atlikta apklausa.
Neapsisprendusiųjų pilietybės klausimu yra 16,3 proc., neketinančių dalyvauti – 9,3 proc., teigiama instituto pranešime.
Įvertinus tik referendume ketinančių dalyvauti piliečių atsakymus, daugybinei pilietybei pritartų 62,6 proc. respondentų, nepritartų – 37,4 proc. respondentų.
Anot pranešimo, Lietuvos pilietybės išsaugojimui įgijus kitos šalies pilietybę labiausiai pritaria jauniausi (18–30 metų) respondentai – 67 proc., mažiausiai – vyresni nei 70 metų respondentai – 49 procentai.
Institutas skaičiuoja, kad ir su itin aukštu referendume dalyvauti ketinančių piliečių rodikliu – jis siekia 74 procentus apklaustųjų – referendume keliamam klausimui pritarta nebūtų.
Konstitucijos straipsnį dėl pilietybės galima pakeisti, jei tam referendume pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę.
„Esant 62,6 proc. pataisos rėmėjų, Konstitucijos pakeitimui reikalinga rekordinė artima 85 proc. rinkėjų mobilizacija. Žvelgiant į paskutines Lietuvos rinkėjų aktyvumo tendencijas, tokia rinkėjų mobilizacija mažai tikėtina“, – teigiama VPAI pranešime.
Kaip pažymi institutas, 84,74 proc. registruotų rinkėjų dalyvavo tik visuotinėje 1991 vasario 9 dienos apklausoje dėl Lietuvos nepriklausomybės. O, pavyzdžiui, pastaruosiuose dvejuose prezidentiniuose rinkimuose balsavo tik kiek daugiau nei pusė registruotų rinkėjų, o esant tokiam aktyvumui, Konstitucijai pakeisti reikėtų beveik 100 proc. paramos.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą Vilniaus politikos analizės instituto užsakymu vasario 15–26 dienomis apklausė viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“.
Apklausti 1035 pilnamečiai Lietuvos gyventojai.
Gegužės 12 dieną su prezidento rinkimais Lietuvoje vyks referendumas dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo.
Referendume piliečių bus klausiama, ar jie sutinka leisti dvigubą pilietybę asmenims, išvykusiems į šalis, atitinkančias „euroatlantinės integracijos kriterijus“. Konkrečios šalys būtų nustatytos įstatymu.
Šiuo metu dviguba pilietybė, išskyrus tam tikras išimtis, nėra leidžiama emigrantams, Lietuvą palikusiems po nepriklausomybės atkūrimo ir įgijusiems kitos šalies pilietybę.