Partijų jungimąsi R. Ačas pavadino „rinkėjų išdavyste vardan posto“.
“Partijų jungimasis demokratine ir politinės brandos prasme - sveikintinas, tačiau šioje situacijoje, nežinau, ar jau sveikinti partijų lyderius ir jų įkaitais paverstus tūkstančius partiečių, ar užjausti",- teigia „tvarkiečių“ Raseinių skyriui vadovaujantis R. Ačas.
Partijos lyderio R. Pakso ketinimus vienytis su „darbiečiais“ jis laiko savo politinės jėgos žudymu. Esą taip R. Paksas desperatiškai mėgina išsaugoti partijos lyderio poziciją.
„Pastaruoju metu visiems aišku, kad partija „Tvarka ir teisingumas“ vedama į mirtį. Nuolat blogėjantys rinkimų rezultatai, pasitraukiantys protingi žmonės ir jų vietas užimantys klusnūs vykdytojai rodo, kad šitaip partiją vedančiam lyderiui artėja liepto galas, - sako R. Ačas. - Esu įsitikinęs, kad kraštutinio žingsnio – jungimosi – R. Paksas ėmėsi norėdamas išlikti pirmininku. Pabrėžiu, - bet kokios partijos pirmininku. Tačiau naivu manyti, kad šią "karūną" dabartinis Tvarkos ir teisingumo partijos pirmininkas išlaikys ilgiau kaip metus. Nes V. Uspaskichas nepalyginamai iniciatyvesnis lyderis, ir tokių kaip R. Paksas “ant sprando” jam nereikia”.
„Tvarkiečių“ Raseinių skyrius, anot R. Ačo, apie jungtuves net nebuvo informuotas.
Šiuo savo pareiškimu buvęs Raseinių meras aiškiai užsimena nenorįs dirbti jungtinėje frakcijoje. Jei R. Ačas naujoje Seimo frakcijoje nedirbs, „tvarkiečių“ ir „darbiečių“ junginys neturės persvaros prieš didžiausią frakciją Seime šiuo metu turinčius socdemus. Vieno parlamentaro praradimas naujajai frakcijai duotų tiek pat balsų, kiek socialdemokratams - 38. Tiesa, situaciją dar gali pakeisti trijose vienmandatėse apygardose vyksiantys pakartotiniai rinkimai į Seimą.
R.Paksas: kiekvienas yra laisvas pasirinkti savo kelią
"Kiekvienas yra laisvas pasirinkti savo kelią. "Tvarkos ir teisingumo" partija pasirinks savo kelią sekmadienį. Aš manau, kad jungtis partijoms ir tapti stipriausia ir didžiausia centro jėga yra naudinga. Kaip pasakys ir nuspręs partija - matysim. O dėl R.Ačo pareiškimo iš Tailando, ar kur jis dabar ten yra, - tai yra jo nuomonė. Manau, kad tokių bus ne vienas. Manau, žmogus pasirinkęs savo kelią galbūt prisišlieti, ir jau tapę įprasta pas mus prieš prisišliejant prie ko nors papilti purvo dozę", - BNS trečiadienį sakė R.Paksas.
P.Gražulis: gal R.Ačas pats pasitrauks iš frakcijos
„Tvarkos ir teisingumo“ partijos frakcijos Seime seniūnas Petras Gražulis DELFI teigė manantis, kad R. Ačas leidosi užvaldomas emocijų.
„Jeigu dvi partijos jungiasi, normalu, kad vienas iš lyderių lieka pirmininku. Jeigu yra toks sutarimas, kad juo lieka prezidentas R. Paksas, tai yra normalu ir tai yra labai gerai. Kiekvienas žmogus gali turėti savo nuomonę. Man atrodo, gal čia emocijos. Gal pasikarščiavimas. Jeigu ne pasikarščiavimas – gal jis pats trauksis iš frakcijos. Bet aš manau, kad tai yra didelė dalis emocijų“, - kalbėjo P. Gražulis.
R. Ačo elgesio, anot jo, „tvarkiečių“ frakcija svarstyti kol kas neketina.
J.Imbrasas apie R.Ačą: o tai Seimo narys, tegul geriau tvarko Raseinius
„Ai, tai gal R. Ačas nori lyderiu būti? Geriau Raseinius tegul tvarko, o po to galės toliau žygiuot žmogus. Kiekvienam atviri keliai visur. Nenoriu vertint, ne ta figūra, kurios pasisakymus turėčiau vertinti. O tai, Seimo narys... Šiandien Seimo, rytoj ne Seimo... Manau, kad tai norėjimas save susireikšmint. Ne esmė, ką jis ten šneka, o jis šneka tam, kad jį parodytų, manau, tik dėl to“, - sakė J. Imbrasas.
Pats J. Imbrasas sakė remiantis sąjungą su Darbo partija, nes neigiamų dalykų jis įžvelgia mažiau nei teigiamų.
„Visad žmonės niurzgia, kaip tų partijų daug. Kaip čia jas sumažinti. Tai sustambėtų partijos, atsirastų trys poliai, kiap ir visose normaliose valstybėse – dešinieji, centras, kairieji, subalansuotų situaciją, nebūtų smulkių stumdymųsi“, - sakė J. Imbrasas.
R.Žemaitaitis: per daug neatsakytų klausimų
Yra ir daugiau tokia politine perspektyva nesužavėtų „tvarkiečių“. Vienas iš jų – buvęs kandidatas į vidaus reikalų ministrus Remigijus Žemaitaitis.
„Yra daug dar klausimų, į kuriuos turime atsakyti. Vakar ilgai šnekėjomės su Rolandu Paksu, kėlėme klausimus. Koks bus partijoje valdymas? Kaip programines nuostatas įgyvendinsime? Trečias svarbus dalykas – Vyriausybės darbas. Ar tikra jisai nesutriks, be jokių pasikeitimų, be jokių turbulencijų? Ir turi būti atsakyta, ar partijos prisijungia viena prie kitos sujungimo būdu, ar tiesiog visiškai naujas darinys, nauja politinė partija įkuriama visiškai naujai. Reiškia, „Tvarkos ir teisingumo“ visi nariai turi įstoti į naują partiją, Darbo partijos nariai – irgi. Ir kaip su rajonų skyrių apjungimu? Ir Vilniaus klausimas, Kauno, Klaipėdos ir kitų miestų, kur, tarkim, mūsų atstovai yra opozicijoje, jų valdančiojoje daugumoje. Kaip tai bus sprendžiama?“ - neatsakytus klausimus DELFI vardijo R, Žemaitaitis.
Jis neslėpė esantis ne vienintelis dėl partijų susijungimo abejojantis Seimo „tvarkietis“. Tačiau galimybės atskilti nuo naujosios politinės jėgos jie esą kol kas nesvarsto. „Jeigu tuos klausimus atsakome, nematau jokios problemos – galime tikrai jungtis“, - reziumavo R. Žemaitaitis.
Po jungtuvių spręsis, kuri kurią partiją suvalgys?
„Tvarkos ir teisingumo“ skyrių atstovai tvirtos nuomonės dėl partijų jungtuvių neturi ir laukia artėjančio partijos tarybos posėdžio. Tačiau dauguma „tvarkiečių“ regionuose svarsto, jog jungimasis būtų naudingas, nes šios partijos turi atsilaikyti prieš socialdemokratų ir konservatorių dominavimą partinėje sistemoje.
Telšių skyriaus pirmininkas Alfredas Balys DELFI teigė neturintis oficialios informacijos apie jungtuves ir nenorėjo svarstyti, ar „tvarkiečiams“ jos būtų naudingos. Politikas tik skundžiasi, kad žiniasklaidoje šia tema trimituojama, o partijos nariai nieko tiksliai nežino.
„Mūsiškiai netrimituoja, kažin kodėl, kas čia yra? Aš ir žiūriu, kad mūsiškiai niekas nešneka“, - stebėjosi A. Balys.
Plungės skyriaus atstovas Albinas Klimas sakė pritarianti jungimuisi su Darbo partija, nors neatmetė galimybės, kad nuo partijos nubyrės apie 10 proc. narių, kurie bus nepatenkinti.
„Manau, kad tai teigiamas žingsnis, nes rinkėjai, elektoratas tokie patys. Žmonėms bus lengviau balsuoti. Aišku, yra ir nepatenkintų, tai visko bus. Aš manau, kad kokie 10 proc. išeis iš tos bendros partijos – aš taip manau“, - sakė A. Klimas.
Mažeikių skyriui vadovaujantis Saulius Šiurys svarstė, jog jungtuvės gali būti naudingos. Panašiai mąstė ir Šilutės skyriaus atstovas Vaidas Pavilionis.
„Seniai reikėjo tą žingsnį žengti“, - sakė V. Pavilionis, pridūręs, kad po sąjungos tai gali būti didžiausia parlamentinė partija.
Jurbarko skyriaus vadovas Algirdas Gudaitis irgi prisidėjo prie pritariančiųjų būriui, tuo tarpu Kaišiadorių skyriaus pirmininkas Edvardas Leonavičius sakė neturintis pakankamai informacijos ir teigė, kad žmonės kaime nėra itin išmintingi.
Kauno rajono skyriaus atstovas Algirdas Žandaras sakė, kad nuomonę susidarys, kai paaiškės jungimosi sąlygos – kad „tvarkiečiai“ neatsidurtų blogesnėje padėtyje už Darbo partiją.
Tuo tarpu Radviliškio skyriaus pirmininkas Vygantas Jakštas DELFI aiškino, jog situaciją vertina dviprasmiškai: jo nuomone, susijungus partijoms prasidės vidinė kova, kas ką suvalgys. Savo nuomonę jis grindė konservatorių ir krikščionių demokratų susijungimu.
„Kol kas dviprasmiškai vertinu. Ne paslaptis, kad jungėsi ne viena partija – tarp jų ir konservatoriai su krikščionimis demokratais. Gausis toks variantas, kuri kurią partiją suvalgys“, - sakė V. Jakštas.
Derėjosi ne tik su „darbiečiais“
Darbo partija – ne vienintelė politinė jėga, kuriai vienytis siūlė „Tvarka ir teisingumas“. Be to, derybos dėl „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ susijungimo vyko jau seniai. Tai DELFI patvirtino Seimo vicepirmininkas, „tvarkietis“ Kęstas Komskis.
K. Komskio teigimu, „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ sąjunga – ne spontaniška idėja. Partijos derasi jau kurį laiką.
„Reikia pripažinti, kad tas jungimasis nėra toks spontaniškas, kaip mėgina pavaizduoti viena ar kita žiniasklaida. Vyksta gana seniai tos derybos. Aišku, ne tik su Darbo partija“, - DELFI teigė Seimo vicepirmininkas.
Pasak jo, „tvarkiečiai“ dėl susijungimo derėjosi su dar dviem politinėmis jėgomis – Liberalų ir centro sąjunga bei Krikščionių partija.
„Aišku, neišėjo prieš rinkimus – daugiau kandidatų, daugiau norų. (...) Šiai dienai (derybos – DELFI) iš jų pusės yra pristabdytos. Dabartiniu metu vyksta derybos su pavieniais liberalcentristais, su pavieniais skyriais. Ir yra tikrai ne vienas perėjęs pas mus“, - tęsė K. Komskis. Anot jo, liberalcentristams jungtis siūlyta po Seimo rinkimų, „krikščionims“ – ir prieš, ir po.
„Darbiečių“ ir „tvarkiečių“ jungtuvės Seimo vicepirmininko K. Komskiui atrodo kaip geras scenarijus abiem partijoms. „Matau daugiau teigiamų dalykų negu neigiamų“, - sakė K. Komskis, pridurdamas, kad abi partijos dabar yra valdančiojoje daugumoje, tad „Olimpo viršūnėje daug lengviau ir daug smagiau jungtis“.
Krikščionių partijos lyderis Gediminas Vagnorius DELFI nurodė apskritai nesiderėjęs su „tvarkiečiais“. Tačiau jis taip pat regi savo partiją didesniame politiniame darinyje – esą nei socdemai, nei konservatoriai simpatijų nekelia, o „krikščionys“ nori jungtis prie centro-dešinės politinio bloko. Galimybės papildyti „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ sąjungą G. Vagnorius teigė dar nesvarstęs.