Balandžio orai itin kontrastingi ir banguojantys
A. Lapinskaitė teigė, kad nors šiluma dažnai ir nelepina, praeityje tikrai būta ir vėsesnių balandžio mėnesių, tačiau žmonės, ko gero, labiau prisimena neįprastai šiltus epizodus.
„Štai 2019 metais tiek balandis, tiek gegužė lepino vasariškomis temperatūromis, kada dienomis vyravo 25–29 laipsnių karštis, buvo pasiekti karščio rekordai.
Šių metų balandžio orai dažniau primena ankstyvą pavasarį, nors buvo dienų, kai temperatūra kilo kiek aukščiau 20 laipsnių. Bet tokie epizodai nesitęsė ilgai“, – nurodė ji.
Pasak atstovės, jei tai paguos, vėsu ne tik pas mus, mat šis balandis daugelyje Europos vietovių yra vėsesnis nei įprastai.
„Beniliukso šalys, Prancūzija, tam tikros Jungtinės Karalystės ir Vokietijos dalys ir kitos šalys praneša kelis dešimtmečius neregėję tokių šaltų orų. Ekstremalūs balandžio orai Pietų Europoje sunaikino didelę dalį vynuogių, vaismedžių.
Bet temperatūrų svyravimų pasitaiko nuolat. Šaltesnių orų įsiveržimų galima sulaukti ne tik balandį, bet ir gegužę. Tiek 2019 metų, tiek 2020 metų gegužę sulaukėme šalnų, o žydint augalams iškrito sniegas. Taip kad net paskutinį pavasario mėnesį dar gali pasitaikyti tokių orų išdaigų“, – sako A. Lapinskaitė.
Taip pat įspėjo, kad artimiausiomis dienomis Lietuvoje bus truputį šilčiau, bet skėčių dar prireiks.
„Trečiadienio naktį debesys praretės, ypač vakarinėse šalies vietovėse, kur temperatūra kris žemiau. Rytinėse šalies dalyse gali palynoti. Temperatūra svyruos tarp 0–3 laipsnių šilumos, Žemaitijoje vyraus 1–4 laipsnių šaltis. Vietomis nusidrieks rūkas.
Dienos metu bus debesuota su pragiedruliais, protarpiais silpnai palis. Pūs nesmarkus, permainingos krypties vėjas. Vilniuje ir Klaipėdoje oras šils iki 7, Kaune iki 8 laipsnių. Šiauliuose ir Panevėžyje bus apie 9 laipsnius šilumos.“
Pasak atstovės, antroje savaitės pusėje dangumi toliau keliaus lietumi nešini debesys, tačiau temperatūra jau kils aukščiau ir dienomis bus apie 8–14 laipsnių šilumos.
„Pagal dabartinius prognozių modelius, kiek įkyriau palyti gali penktadienį ir sekmadienį (mažesnė kritulių tikimybė vakarinėse šalies vietovėse), o šeštadienį, tikėtina, galėsime atsipūsti, bus daugiau pragiedrulių. Taip pat savaitgalis laipsniu kitu bus vėsesnis.
Kitos savaitės pradžioje įspūdingo temperatūros šuolio nenumatoma, dienomis laikysis maždaug 8–14 laipsnių šiluma, galime dažnai sulaukti lietaus.“
A. Lapinskaitės teigimu, žvelgiant į dabartinius duomenis, panašu, kad būsima gegužė, temperatūros atžvilgiu, bus gan įprasta ir kiek drėgnesnė.
„Tad neverta prarasti ūpo. Prisiminkite seną gerą posakį: „nėra blogo oro – yra tik netinkama apranga“.
„Pamiršome, kad turėjome labai šiltų orų“
Klimatologas D. Valiukas pirmiausia atkreipė dėmesį, kad mes jau pamiršome, jog turėjome ir labai šiltų orų.
„Jeigu apskritai vertintume šį balandį ir išskaidytume į tris dešimtadienius, kaip yra įprasta vertinti, tuomet pirmasis dešimtadienis buvo vėsesnis negu įprastai, beveik 1,5 laipsnio.
Tačiau antrasis jau buvo kur kas šiltesnis, 2,5 laipsnio, negu įprastai būna Lietuvoje. Trečiasis dešimtadienis yra tikrai vėsus ir kur kas vėsesnis negu įprastai. Vis dėlto tikrai nėra vėsiausias, kadangi yra buvę ir šalčiau“, – sakė jis.
Paklaustas, ar tokią pastarųjų savaičių orų „mišrainę“ galima sieti su klimato kaita, jis komentavo, kad atsakymas būtų teigiamas.
„Visų pirma, klimato kaita nėra pastovus klimato šiltėjimas. Taip, tai yra globalios oro temperatūros kilimas, bet atskiri metai, atskiri mėnesiai ir, juolab, toks trumpas laikotarpis kaip dešimtadienis ar dvi savaitės yra orai.
Tai reiškia, kad tai yra to sezono oras, kuris šiuo metu yra nulemtas iš Arkties įsiveržusio tokio šalto oro. Vykstant klimato kaitai, intensyvėja tokie procesai, kada įprasta cirkuliacija, kuri turėtų būti iš rytų į vakarus ar iš vakarų į rytus, keičiama oro masių judėjimu iš šiaurės į pietus arba iš pietų į šiaurę.
Kitaip sakant, šaltas oras įsiveržia ten, kur jis nėra labai būdingas. Pavyzdžiui, kai vidurio Europa kentėjo nuo šalčių balandžio mėnesį, šiltas oras veržėsi į šiaurę. Taigi, klimato kaita yra daugiametės tendencijos, kurios niekur nedingsta, o šiais metais yra tik šių metų orai.“
Klimatologas pažymėjo, kad mes vertiname tik Lietuvą, bet jeigu žiūrėtume į visą globalią situaciją, viskas būtų, ko gero, kitaip.
„Lietuvoje yra vienaip, bet jeigu žiūrėtume į pietų pusrutulį, į Azijos didžiąją dalį ar netgi pietų Europą, situacija galėtų būti visai kitokia. Reiktų suprasti, kad kai sakome globali klimato kaita t. y., kas vyksta globaliai, o ne tik remtis tuo, kas vyksta už lango.
Kitas dalykas, kad globali klimato kaita – tai daugiametės tendencijos. Tai nėra oras, kuris yra šiandien ir jis gali būti šiltas arba šaltas, bet tai yra tai, kas vyksta per šimtą arba pusę šimto metų. Taigi, vertinama, kokios yra tos vyraujančios tendencijos, nes gali būti net keleri metai iš eilės labai šalti, bet tos šilimo tendencijos yra daugiametės“, – paaiškino skirtumus jis.
Jis taip pat nurodė, kad vidutinė ateinančios gegužės temperatūra turėtų atitikti daugiametę normą ir būti apie 12,5 laipsnio.
„Vis dėlto orų permainingumo Lietuvoje, ko gero, niekada neišvengsime. Mūsų tokia ta geografinė padėtis. Nedrįsčiau prognozuoti ir kokia mūsų laukia vasara, mat iki jos liko daugiau negu mėnesis ir tokios išankstinės prognozės gali būti labai netikslios“, – apibendrino D. Valiukas.
