Paveikslą kartu su kitų Europos valdovų atvaizdais XVI a. pr. nutapė ir paauksavo nežinomas vokiečių dailininkas. Ši Europos istorinių kultūros vertybių rinkos sensacija penktadienį pristatyta valdovų rūmuose.
Miniatiūroje vaizduojamas Vytautas Didysis su žmona Ona. Beje, abu jie palaidoti šalia Valdovų rūmų stovinčioje Vilniaus Katedroje, tik jų palaikai iki šiol nėra rasti.
Valdovų rūmų muziejaus direktorius, istorikas dr. Vydas Dolinskas teigė, kad paveikslas įsigytas už iš lankytojų bilietus surinktas lėšas. Iš viso pirkinys atsiėjo apie 130 tūkst. Lt, jis įsigytas aukcione Didžiojoje Britanijoje. Pasak V. Dolinsko, tai unikalios, matyt, XVI a. pradžios vertybės – visas rinkinys valdovų porų atvaizdų.
V.Dolinskas pastebėjo, kad Vytautas mirė 1430 m., o paveikslėliai nupiešti XVI a. pradžioje. „Praėjo 100 metų, o Europoje Vytautas buvo žinomas. Kaip matome, Lietuva Europoje iš tikrųjų yra, buvo šimtmečius ir tai, kad Vytautas, matyt, kaip vienas žymesnių, garsesnių Europos valdovų prisimenamas, iš tikrųjų labai svarbu ir reikšminga - greta Prancūzijos, Austrijos, Italijos, Vokietijos kunigaikščių“, – kalbėjo V. Dolinskas.
Žinią apie aukcione parduodamas vertybes pastebėjo ir socialiniame tinkle paskelbė menotyrininkas Ernestas Parulskis, tad jį valdovų rūmų vadovai laiko šio kūrinio krikštatėviu.
V. Dolinskas skundėsi, kad pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, įsigyti tokius kūrinius sudėtinga.
Sutuoktinė Ona buvo tikra valdovė
„Vaizdžiai tariant, Vytautas ir buvo tas kaltininkas, kuris įtraukė moterį į viešąją valstybės erdvę, į viešąjį politinį diskursą. Vytautas buvo tas valdovas, kuris pradėjo sistemingai Lietuvoje formuoti europinio tipo valdovo dvarą su tam tikra struktūra, politiniu diplomatiniu ceremonialu, gyvensenos ypatybėmis. Vienas skiriamųjų to bruožų buvo privalomas valdovo sutuoktinės dalyvavimas viešajame diskurse“, – aiškino J. Karpavičienė.
Pasak jos, yra žinoma, kad Ona Vytautienė dalyvaudavo politiniuose įvykiuose, pasirašinėdavo dokumentus, dalyvavo vidaus ir tarptautinėje komunikacijoje – jai laiškus rašydavo Europos valdovai. Ona dalyvaudavo svečių priėmimuose, lydėdavo sutuoktinį užsienio kelionėse. „Ji demonstravo krikščioniškos šalies valdovės statusą: demonstruodama savo krikščionišką orientaciją, ji lankydavo palaimtąsias vietas, matyt, prisidėjo prie Katedros lobyno formavimo ir dėjo pastangas, kad Trakuose būtų įsteigtas moterų vienuolynas – pirmasis moterų vienuolynas Lietuvoje“, – pasakojo istorikė.
Pasak R. Janonienės, greičiausiai tai įsivaizduojamas Vytauto atvaizdas, bet nepaprastai svarbus pats faktas, kad mūsų valdovų pora vaizduojama žymių Europos valdovų, kunigaikščių kompanijoje.
Vienintelis valdovas, palikęs pėdsaką europinėje atmintyje
Apie Vytauto atvaizdą žinome iš lenkų kronikininko, istoriko Jano Dlugošo parašymų, tačiau juo negalime būti tikri: tai prieštarauja viskam, kad pavaizduota miniatiūrose. Pasak J. Dlugošo, Vytautas Didysis turėjo būti mažas, be barzdos. „Manau, kad ir J. Dlugošas greičiausiai nebuvo labai tikslus. Jei iš tikrųjų kūnas kada nors bus atrastas, antropologiniai tyrimai dabar yra vienintelė mokslinė galimybė ištirti Vytauto išvaizdą, kuri, aišku, domina žmones“, – kalbėjo R. Petrauskas.
Istoriko teigimu, Vytautas, nors ir nepaliko vyriškos giminės palikuonio ir nesukūrė savo dinastijos, XVI a. pradžioje išliko ne tik lietuviškoje atmintyje kaip žymiausias Lietuvos valdovas. Vytautas turbūt yra absoliučiai vienintelis Lietuvos valdovas, kuris paliko tam tikrą pėdsaką europinėje atmintyje – apie jį rašė italų diplomatas, istorikas Enėjas Silvijus Piccolominis, būsimas popiežius Pijus II, o prancūzų filosofas Mišelis de Montenis vienoje savo esė Vytautą pristatė šalia kitų istorinių pavyzdžių.
„Šis paveikslas kažkuria prasme ikonografiškai įsikomponuoja į tą Vytauto atminties europinėje XVI a. tradicijoje bendrą vaizdą. Nepaisant visų nepalankių dinastinių aplinkybių, tai rodo Vytauto valdymo svarbą LDK ir Šiaurės Vidurio Rytų regiono Europos istorijoje“, – aiškino R. Petrauskas.