Vaiko teisių apsaugos specialistai skambina pavojaus varpais – vien per pastarąją savaitę Panevėžyje savo atžalų panoro atsisakyti net dvi dirbančios, tvarkingos, socialinių darbuotojų akiratyje lig šiol nebuvusios šeimos.
Net didelį darbo stažą turinčios Panevėžio savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės apstulbintos.
„Gyvūnų globėjai šaukiasi pagalbos dėl masiškai į gatvę išmetamų kačiukų ir šuniukų, bet išmetami jau ir vaikai. Šimtmečiais nusistovėjusių vertybių nebelieka“, – pasibaisėjusi Panevėžio savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Audronė Grainienė.
Atžalos atvedė į globos namus
Prieš keletą dienų Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės sulaukė skambučio iš vienų Panevėžyje veikiančių globos namų. Į juos paauglystės sulaukusią atžalą atvedusi tvarkingai atrodanti motina pareiškė nebenorinti auginti savo vaiko.
Pasikvietusios mamą ir vaiką specialistės ilgai kalbėjosi turėdamos vilties sutaikyti artimiausius žmones. Tačiau jų pastangos buvo bevaisės – mamos atstumtą nepilnametį prisiėjo apgyvendinti globos namuose. Nors mama atžalą aplanko, tačiau kone po kiekvieno vizito abi pusės išsiskiria susipykusios.
Po skyrybų su vyru viena vaiką auginanti motina teisinasi nebeturinti nei kantrybės, nei sveikatos tramdyti nepilnamečio, rūkančio, nevengiančio išgerti, susidėjusio su įtartinomis kompanijomis. Apsigyventi pas tėvą šis kategoriškai atsisakė – girtaujančio gimdytojo kompanija jam atgrasi.
Dingusio vaiko neieško
Kitas tėvų atstumtas paauglys globos namuose atsidūrė dar kraupesnėmis aplinkybėmis. Vėlyvą vakarą, apie 23 val., skyriaus socialinė darbuotoja atsitiktinai gatvėje sutiko po miestą klaidžiojantį nepilnametį. Vaikas papasakojo iš namų išėjęs kilus konfliktui su tėvais ir pas juos negrįšiantis. Specialistės iškviesti policijos pareigūnai paauglį nuvežė į globos namus. Tėvai taip ir nepasigedo per naktį negrįžusio vaiko. Nors jau savaitę jis gyvena globos namuose, artimieji nerado laiko aplankyti savo atžalos.
Vaiko teisių apsaugos skyriui motina parašė raštą, jog savo vaiko nenorinti toliau auginti.
Ši šeima į vaiko teisių specialistų akiratį pateko prieš keletą mėnesių. Jiems paskambinęs vienos gydymo įstaigos psichiatras nusistebėjo sulaukęs keisto klientės prašymo – išduoti pažymą, kad jos vaikas turi psichikos sveikatos problemų.
Toks dokumentas motinai buvo reikalingas tam, kad savo atžalą galėtų įkurdinti mokymo įstaigoje, skirtoje sunkiai auklėjamiems nepilnamečiams. Tačiau psichiatras nepatvirtino, kad vaikas yra nestabilios psichikos, tik konstatavo, kad maištingajam paaugliui šeimoje trūksta dėmesio, meilės, su juo per mažai bendraujama.
Dirbančių tėvų abejingumas savo vaikui atsisuko bumerangu. Dėl nepilnamečio netinkamo elgesio mokykloje šeima jau buvo kartą įspėta dėl vaiko nepriežiūros.
Vaiko teisių apsaugos skyrius turėjo vilčių padėti tėvams sukurti ryšį su savo vaiku, tačiau į tiesiamą pagalbos ranką savo klaidų nenorintys pripažinti suaugusieji spjovė.
Tėvai atsisakė lankytis pas psichologą, jiems pasiūlytus tėvystės įgūdžių kursus irgi įvertino kaip nereikalingus. Tuo tarpu pats vaikas bendrauja su mokyklos psichologu.
Negąsdina net griežčiausia bausmė
Šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato tėvams teisės atsisakyti savo vaikų. Už tėviškų pareigų nevykdymą griežčiausia numatoma bausmė – tėvystės teisių atėmimas.
A. Grainienės teigimu, tokia sankcija neišgąsdino nė vienos savo paaugles atžalas į globos namus pasiuntusios šeimos.
Vaiko teisių apsaugos skyrius rengia dokumentus teismui ne vien dėl tėvų valdžios apribojimo, bet ir ieškinį tėvams dėl jų atstumtų vaikų išlaikymo. Pasak A. Grainienės, vieno vaiko išlaikymas globos namuose valstybei per mėnesį kainuoja apie 2200 Lt. Vaiko teisių specialistai įsitikinę, kad tėvų pareigą auklėti ir prižiūrėti savo vaikus valstybei užkrovę gimdytojai privalo už tai ir susimokėti.
Vaiko teisių gynėjai nepraranda vilties sutaikyti tėvus su jų atstumtais vaikais. Kaip padėti šioms šeimoms, atsakymo kitą savaitę renkasi ieškoti komanda specialistų – policijos pareigūnai, psichologai, socialiniai darbuotojai, pedagogai.
„Protu nesuvokiama, kaip įmanoma vaikus tarsi butelius atiduoti į globos namus. Bandėme apeliuoti į tėvų sąžinę, aiškinome, kad čia jų vaikai, jų kraujas. Tiek metų augino, auklėjo, o kai nebeklauso, susidūrė su problemomis, vaikai nebereikalingi! Atseit pagyvenę globos namuose pamatys, kad pas mamą geriau, ir pradės gerbti. Negi tos mamos nesusimąsto, kad ateis laikas, kai joms tų vaikų labai reikės, bet tada pačios bus nebereikalingos, svetimos“, – perspėja A. Grainienė.
Kai vaikas vietoj baldo
Didelę darbo patirtį turinčios A. Grainienės teigimu, atvejai, kai tėvai vaikus į globos namus atveda dėl to, kad su jais nebesusitvarko, anksčiau būdavo retenybė. Maždaug prieš septynerius metus plačiai nuskambėjusi istorija, kai nepilnametė pasirinko verčiau gyventi globos namuose nei pas ją griežtai kontroliavusią, draugus rinkusią ir netgi bute užrakintą laikiusią motiną, sukrėtė visą Lietuvą. Motinai už netinkamą elgesį su dukra tąkart teko sėsti į teisiamųjų suolą.
A. Grainienė prisimena maždaug prieš 15-iolika metų irgi sulaukdavusi tėvų prašymų paimti jų vaikus. Tačiau tuomet tokios drastiškos išeities šeimos griebdavosi dėl ekonominių priežasčių – pagalbos į valstybę kreipdavosi sunkmečio sąlygomis nebeišgalėdamos išmaitinti savo atžalų.
Anot A. Grainienės, nė vienas vaikas iš galų nesuduriančios šeimos nebuvo paimtas. Vaiko teisių specialistai padėdavo rasti išeitį, sutvarkyti formalumus dėl socialinių išmokų.
Tėvų bandymus atsikratyti neklaužadomis A. Grainienė vertina kaip suaugusiųjų atsakomybės stoką.
„Jei turi vaiką, turi ir pareigą jį užauginti, išauklėti, prižiūrėti. Vaikas nėra daiktas, nei spinta, nei kėdė, kad stovėtų ten, kur liepia tėvai. Su vaiku reikia nuo mažų dienų bendrauti, kalbėtis. Jei tėvams labiau rūpi darbai, namai, o vaikai paliekami savieigai, kur tuomet ritasi visuomenė?“ – pabrėžia A. Grainienė.
Vaikų atsisakydavo iš vargo
Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba teigia nekaupianti duomenų, kiek tėvų kreipiasi į globos įstaigas su prašymais priimti jų vaikus. Tačiau, pasak tarnybos atstovės Vitos Šulskytės, pasitaiko atvejų, kai nebepragyvenantys tėvai prašo nors laikinai priglausti atžalas globos namuose.
Tokių istorijų buvo pasipylę prieš penkerius metus. Prašymų dėl pablogėjusios šeimos finansinės būklės laikinai pagloboti mažylius būta Kelmėje, Anykščiuose ir Visagine. Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai prieš keletą metų sulaukė šeimos, auginančio dvi nepilnametes mergaites, prašymo nustatyti joms globą, o globėja paskirti motinos seserį, kad būtų mokama 500 litų išmoka kiekvienam vaikui. Tėvai teisinosi, kad sunku išgyventi neturint pakankamai pajamų.
Tarnybai yra tekę spręsti ir keturių vaikų motinos, kuri pagimdžiusi atsisakė pasiimti penktą vaikelį, bėdas. Ji aiškino neturinti pinigų mažyliui auginti.
Tėvai gauna tiek, kiek duoda
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai yra tekę susidurti su tėvų prašymais jų atžalas suvaldyti pagąsdinant globos namais.
Kontrolierės patarėjos Renatos Stankevičienės nuomone, tokiose situacijose tėvai turėtų kaltinti ne vaikus, o save.
„Su vaikais nesusitvarko, nes laiku neskyrė jiems dėmesio. O be tėvų dėmesio retas vaikas tinkamai auklėjasi pats. Nepakanka vaiką kaip gėlę tik palaistyti, pamaitinti ir šiltai auginti. Vaiko auklėjimas turi būti kryptingas, ir, svarbiausia, ne žodžiais, o asmeniniu tėvų pavyzdžiu. Kiek tėvai į vaiką įdeda, tiek vėliau ir turi“, – Panevėžio dienraščiui „Sekundė“ teigė R. Stankevičienė.
Mušami vaikai talentais neužauga
Aida Žygelienė, psichologė, Panevėžio socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotoja
Sakmė, kaip sūnus išvežė į mišką seną savo tėvą, ne tokia jau tolima realybei. O ką daryti vaikams, išgyvenusiems šeimoje baimes, netektis, ašaras?
Sakoma, kad vaikai turi per daug teisių, bet pirmiausia pačiai visuomenei trūksta atsakomybės už vaikus. Tėvai moko atžalas žodžiais, bet ne savo pavyzdžiu. Kai žmona ir vyras elgiasi vienas su kitu pagarbiai, vaikas irgi juos gerbs, jis natūraliai išmoks žmoniškų santykių.
Kad vaikas užaugtų brandžia asmenybe, jam reikalinga saugi, jauki aplinka. Deja, dažnai ir dabar tenka išgirsti, neva nė vienas geras vaikas neužaugo nemuštas. Bet nė iš vieno mušto vaiko talentas irgi neužaugo!
Esame turėję atvejų, kai patys vaikai susirado vaiko teisių apsaugos specialistus ir pasiprašė į globos namus. Jiems sudužo paskutinė viltis būti mylimiems. Dauguma tėvų, nesusitvarkančių su savo vaikais, patys augo rizikos šeimose, neturėjo vaikystėje tinkamo šeiminio pavyzdžio, galimybės išmokti būti vyru, žmona, tėvais.
Šalies stacionariose globos įstaigose globojamų vaikų skaičius daugelį metų nemažėja – apie 4 tūkst. Trečdalis tokių įstaigų – perpildytos.
Nustatyta vidutinė vieno vaiko globos kaina per mėnesį globos įstaigoje siekia 2 530 litų, o šeimynoje – 1 040 litų, globėjų šeimoje – 520 litų.
115-os vietų A. Bandzos kūdikių ir vaikų globos namuose šiuo metu auga 120 vaikų. Jauniausias gimęs šį mėnesį, vyriausiajam – 20 metų.
Per 2013-uosius įvaikinti aštuoni A. Bandzos kūdikių ir vaikų globos namų auklėtiniai. Iš jų tik du priglaudė lietuvių šeimos, kitus šešis į savo šalį išvežė italai.
Šiais metais neįvaikintas nė vienas A. Bandzos kūdikių ir vaikų globos namų gyventojas, į globėjų šeimas išvažiavo du.
Panevėžio socialinių paslaugų centro 14-os vietų Vaikų globos skyriuje glaudžiasi devyni savo šeimose meilės nejaučiantys vaikai nuo 5-erių iki 16-os metų. Čia jie gali gyventi laikinai, ilgiausiai metus. Vėliau vaikai išsiunčiami į globos namus arba grąžinami į šeimas. Įstaigos vadovai tvirtina, jog pastarųjų daugiau.