„Dabar tai tikrai toks įspūdis susidaro pagal priimtą Seimo įstatymą, kad buvo paskubėta įgyvendinti mažiausiai socialiai orientuotu būdu tokį Konstitucinio Teismo nutarimą, dėl to jis ir sukėlė tokį ažiotažą. Įstatymų leidėjas turėjo lanksčiau pasižiūrėti į tą dalyką“, -  Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ pirmadienį sakė T. Davulis.
 
Pasak jo, Seimas algų didinimą galėjo atidėti arba tai daryti pamažu, laipsniškai:
 
„Konstitucinio Teismo nutarimus reikia vykdyti. Tačiau vykdymo procesas ir kelia daugiausia polemikos, nes mes turime kelis variantus, kaip tą galima būtų padaryti. Ar tai galima būtų padaryti laipsniškai: atidėliojant, atidedant, mažinant kitiems“, - Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ pirmadienį sakė T. Davulis.
 
Kita vertus, T. Davulis pabrėžė, kad šis Seimo sprendimas jokiu būdu nėra neteisėtas:
 
„Turėkime omenyje tai, kad teisėtumo reikalavimus šitas sprendimas atitinka – Konstitucinio Teismo nutarimas kaip tik to ir reikalavo, kas buvo padaryta“, - komentavo Teisės fakulteto dekanas.
 
Seimo nariai, pasak T. Davulio, patenka į KT nagrinėjimo objektą:
 
„Patenka, tikrai patenka šiuo atveju. Man nekyla abejonių.“
 
KT yra pripažinęs, kad darbo užmokestis valstybės tarnautojams ir teisėjams 2009 metais mažinant pareiginės algos koeficientus buvo sumažintas neteisėtai.
 
Remdamasis šiuo nutarimu,  Seimas tarnautojams ir teisėjams koeficientus atkūrė nuo spalio 1 dienos, o politikams - nuo kitų metų sausio 1 dienos.