Konstitucijos pataisos, kad mandato netektų daugiamandatėje apygardoje išrinkti iš partijos išstoję ar pašalinti Seimo nariai, prieštarauja tiek laisvo mandato, tiek asmens asociacijos laisvės principams.
Išvadoje Teisės departamentas pažymi, kad Konstitucija įtvirtina vieną iš esminių Seimo nario konstitucinio teisinio statuso elementų - Seimo nario, kaip tautos atstovo, laisvą mandatą, ir draudžia imperatyvų mandatą.
"Seimo nario laisvo mandato esmė - tautos atstovo teisė įgyvendinti jam nustatytas teises ir pareigas nevaržant šios laisvės rinkėjų priesakais, jį iškėlusių partijų ar organizacijų politiniais reikalavimais. Seimo nario laisvas mandatas reiškia ir tai, kad rinkėjai neturi teisės atšaukti Seimo nario. Seimo nario atšaukimas prieš laiką būtų vienas iš imperatyvaus mandato elementų", - rašoma išvadoje.
Taip pat pažymima, kad atšaukti Seimo nario mandatą galima tik šiam sulaužius priesaiką ir šiurkščiai pažeidus Konstituciją.
"Formuluojamas Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą pagrindas yra būdingas imperatyviam mandatui, kai Seimo nario, kuris eidamas savo Seimo nario pareigas laikėsi duotos priesaikos, vadovavosi Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine, įgaliojimai nutrūktų dėl to, kad jis buvo pašalintas iš jį rinkimuose į Seimą iškėlusios politinės partijos narių, nes jis, pvz., balsavo kitaip nei buvo nurodžiusi partija", - rašoma išvadoje.
Taip pat teigiama, kad teikiama projekto nuostata gali netiesiogiai versti Seimo narį priklausyti politinei partijai, iškėlusiai jį kandidatu į Seimo narius, ir taip gali būti paneigta asmens konstitucinė asociacijos laisvė.
"Konstitucijos nuostata, kad niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai, yra konstitucinė garantija, ginanti asmenį nuo priklausymo kokiam nors susivienijimui prieš jo valią. Minėta konstitucinė garantija, ginanti asmenį nuo priklausymo kokiai nors politinei partijai prieš jo valią, reiškia ir tai, kad asmuo negali būti tiesiogiai arba netiesiogiai verčiamas būti susaistytas su kuria nors politine partija kokiais nors kitokiais – ne formalios narystės – ryšiais", - rašoma išvadoje.
Kovodami su politiniais perbėgėliais daugiau nei trys dešimtys valdančiajai koalicijai priklausančių parlamentarų įregistravo Konstitucijos pataisų projektą. Juo siūloma papildyti pagrindiniame šalies įstatyme numatytus pagrindus, kada nutrūksta parlamentaro įgaliojimai.
Norima į Konstituciją įrašyti, kad Seimo nario įgaliojimai, be kita ko, nutrūksta, kai "daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinktas Seimo narys išstoja arba yra pašalinamas iš jį iškėlusios partijos narių".
Dabar pagrindiniame šalies įstatyme nurodyta, kad parlamentaras netenka įgaliojimų, kai baigiasi jo kadencija, kai jis miršta, atsistatydina, teismas pripažįsta jį neveiksniu, Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka, kai rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas rinkimų įstatymas, kai Seimo narys pereina dirbti arba neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis ir netenka Lietuvos pilietybės.
Projektą pasirašė 36 parlamentarai, tarp jų - Seimo pirmininkas "darbietis" Vydas Gedvilas, Seimo vicepirmininkas "tvarkietis" Kęstas Komskis, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė. Tačiau projekto nepasirašė nė vienas Socialdemokratų partijos frakcijos atstovas.
Konstitucijos pataisų projektai svarstomi ir dėl jų balsuojama Seimo posėdyje du kartus, tarp balsavimų darant ne mažesnę kaip trijų mėnesių pertrauką. Kiekvieno balsavimo metu už projektą turi balsuoti ne mažiau kaip du trečdaliai visų Seimo narių arba 94 parlamentarai iš 141.