Vilniaus apygardos teismas trečiadienį paskelbė, kad anksčiau reikalų su teisėsauga neturėjusi medikė, kuriai grėsė itin griežta laisvės atėmimo nuo 10 iki 15 metų bausmė, už grotų nebus siunčiama – jai skirta 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.
Nuteistoji įpareigota per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Be to, teismas jai nurodė dirbti ar būti registruotai Užimtumo tarnyboje bei laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23 iki 6 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, jei išėjimas nesusijęs su darbu ar mokslu.
Baudžiamają bylą išnagrinėjusi teisėja Daiva Kazlauskienė pažymėjo, kad gydytojai I. Auglytei inkriminuoti nusikaltimai yra tyčiniai – neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu psichotropinėmis medžiagomis yra labai sunkus nusikaltimas, o dokumento suklastojimas ir panaudojimas laikomas nesunkiu nusikaltimu.
Anot teismo, I. Auglytės atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padariusi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, todėl skiriant bausmę buvo atsižvelgta ne tik į kaltinamosios asmenybę, bet ir tai, jog ji „stengiasi minimalizuoti padarytų nusikaltimų pasekmes“, taip pat „padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išsiaiškinti nusikalstamą veiką“.
„Kaltinamoji įgytas psichotropines medžiagas vartojo pati, byloje nėra duomenų, kad įgytas medžiagas ji būtų kam nors platinusi“, – teisėja D. Kazlauskienė pabrėžė, kad net minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas uż įvykdytą labai sunkią nusikalstamą veiką šiuo konkrečiu atveju prieštarautų teisingumo principui, juo labiau, jog nėra galimybės net iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo.
Teismas nuteistai gydytojai suteikė galimybę įrodyti, kad jos padarytos nusikalstamos veikos „buvo atsitiktinio pobūdžio, nulemtos jauno asmens gyvenimo patirties stokos bei nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių“ ir kad ji ateityje nedarys naujų nusikaltimų, nenusikals.
„Teismo nuomone, pasiekti bausmės tikslus šioje konkrečioje byloje galima kaltinamajai paskiriant laisvės apribojimo bausmę; parinktini kaltinamosios socialinį statusą ir brandą atitinkantys įpareigojimai, kuriais ji galėtų padėti kitiems pagalbos reikalingiems asmenims“, – nurodoma dar neįsiteisėjusiame teismo nuosprendyje.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, dar praėjusiais metais I. Auglytė galėjo suklastoti keliasdešimt receptų, kuriuos panaudodama trijose vaistinėse įsigydavo psichotropinių vaistų. Receptai buvo klastojami reguliariai (kartais net kelis per dieną) ir dažniausiai buvo išrašomi tų pačių pacientų vardu.
Nors įsigijamas vaistų kiekis buvo pernelyg didelis, kaltę dėl pateiktų kaltinimų pripažinusi gydytoja aiškino, kad medikamentus vartojo asmeniškai, jų niekam neperduodavo.
Tokios pozicijos ji laikėsi ne tik ikiteisminio tyrimo, bet ir teisminio nagrinėjimo metu. Be to, ji pripažino, kad pacientams teikdama medicinos paslaugas būdavo apsvaigusi. Dėl to ji darbe buvo nubausta drausmine tvarka.
Kad gydytoja endokrinologė galėjo klastoti receptus ir neteisėtai vaistinėse įsigyti psichotropinius vaistus, policijai pranešė Karoliniškių poliklinikos direktorius Vismantas Matulas.
Jis anksčiau Delfi.lt prisipažino, kad apie galimai neteisėtus medikės veiksmus sužinojo iš vaistininkų – šiems kilo įtarimų, jog gydytoja pernelyg dažnai atvykdavo įsigyti psichotropinių vaistų, kurie buvo skirti kitiems asmenims.
„Kai tai sužinojau, parašiau pareiškimą policijai, nes tokia veikla įstaigoje nėra toleruojama, gydytojas negali naudotis savo padėtimi ir mediko profesija kitiems reikalams, – yra sakęs V. Matulas. – Tai paaiškėjo, kai mums vaistinių darbuotojai pradėjo skambinti, kad gydytoja įsigyja galimai didesnį kiekį medikamentų, todėl asmeniškai paprašiau tų receptų, o kai juos gavome, kilo įtarimas, jog gydytoja tuos vaistus atsiima kitų pacientų vardais.“
Anot V. Matulo, ne visi pacientai, kurių vardu buvo išrašyti receptai psichotropiniams vaistams įsigyti, buvo registruoti Karoliniškių poliklinikoje.
„Tačiau receptų blankai yra mūsų poliklinikos, bet jie yra pasisavinti, be to, buvo ir kitų gydymo įstaigų blankų – iš Vilniaus ir Kauno, – sakė jis. – Visi receptai turi būti išrašomi elektroniniu būdu, tačiau gydytoja į vaistinę atsinešdavo popierinius receptus. Jie yra negaliojantys, išskyrus atvejus, kai būna sutrikimų informacinėje sistemoje. Tai, beje, dažnai nutinka, todėl kito būdo, kaip išrašyti popierinį receptą, nėra, bet tokiu atveju turi būti fiksuoti sistemos sutrikimai. O šiuo atveju medikas iš kažkur gaudavo receptų, vaistinėse jų neturėjo priimti. Bet kodėl vaistinės priimdavo receptus ir išduodavo medikamentus, sunku pasakyti. Aišku, vaistininkai teisinosi, kad pažinojo gydytoją ir manė, kad vaistai įsigyjami gydymo tikslais.“
Baudžiamoji byla teisme buvo nagrinėjama neviešuose posėdžiuose – procese buvo kalbama ne tik apie kaltinamosios privatų gyvenimą, bet ir sveikatos būklę. Tiesa, apie užklupusias psichoemocines problemas I. Auglytė yra pasakojusi viešai – aiškino, kad į duobę pateko dėl to, jog darbui skyrė pernelyg dėmesio.
