„Lyginant vidutinius mokytojų atlyginimus, pavyzdžiui, su Estija... Mes Estiją jau dabar lenkiame: tiek pagal nominalius (atlyginimus – ELTA), tiek pagal perkamąją galią“, – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė ministras.
Pasak jo, Lietuvos pedagogų situacija nėra bloga net palyginus su Suomijos atveju.
„Lyginant su Suomija, į kurią dažnai norėtume lygiuotis švietime, pagal nominalius atlyginimus atsiliekame, bet pagal perkamąją galią mūsų mokytojai jau dabar uždirba daugiau nei Suomijoje“, – konstatavo G. Jakštaas.
Prieš dvi savaites prasidėjo mokytojų streikas, kuriame dalyvauja 186 ugdymo įstaigos ir apie 3 tūkstančius mokytojų. Rugsėjo 29 dieną streikuojantys mokytojai ir juos palaikantys moksleiviai taip pat pradėjo žygį nuo savo ugdymo įstaigų iki pat Vyriausybės rūmų.
A. Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga dar prieš pradedama streiką pareikalavo šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų, o kitais metais – dar 30 proc. Iš viso reikalauta darbo užmokestį didinti 56 procentais.
Visgi, jau streiko metu vykusiose derybose profesinės sąjungos atstovai nusileido iki siūlymo didinti pedagogų atlygį 46 procentais.
Galiausiai streikuojantys mokytojai pasiūlė Vyriausybei derėtis dėl atlyginimų didinimo 30 proc. – po 15 proc. nuo kitų metų sausio ir rugsėjo.
Derybų metu Švietimo ministerijos dar rugsėjį pateiktas pasiūlymas kitais metais pedagogų darbo užmokestį didinti 21 proc., nuo sausio atlyginimus pakeliant 10 proc., nesikeitė. Todėl sutarimas dėl šio profsąjungos reikalavimo nebuvo rastas.
Be atlyginimų didinimo, LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių klasėse bei mokytojų darbo krūvį.
Jakštas sako, kad tolesnis mokytojų streikas – betikslis: kitais metais daugiau lėšų nebus
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas kartoja, kad nebėra finansinių galimybių atliepti visus streikuojančių mokytojų reikalavimus. Todėl Andriaus Navicko vadovaujamos profsąjungos nusiteikimas toliau protestuoti ir reikalauti darbo užmokesčio didinimo yra betikslis, sako G. Jakštas.
„Dėl finansinių galimybių – jos yra maksimalios. Suprantame, kad kitais metais daugiau lėšų nebus. Mano supratimu, streikas, pagrindiniu tikslu keliant darbo užmokesčio didinimą tokiu tempu, kuriam tiesiog fiziškai nėra tiek lėšų, tampa betiksliu“, – žurnalistams ministerijoje ketvirtadienį kalbėjo G. Jakštas.
Visgi, kaip pažymėjo ministras, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) yra pasirengusi išklausyti mokytojų siūlymų, kaip galima būtų efektyviau perskirstyti švietimo biudžeto lėšas.
„Esame atviri kalbėtis apie visus iššūkius (…) Jei įtariama, kad kažkur lėšos ne iki galo efektyviai naudojamos ir reikėtų kažkaip kitaip skirstyti – visi pasiūlymai laukiami“, – teigė G. Jakštas.
Jis taip pat pažymėjo, kad mokytojų darbo užmokesčio efektyvinimo klausimą ministerija sprendžia kartu su savivaldybėmis.
„Pasirašę sutartis su kitomis keturiomis profsąjungomis tą pačią dieną pradėjome dvišalius susitikimus su savivalda, kad būtų galima išspręsti ir tas problemas, kurių vieni, kaip ministerija, išspręsti negalime“, – sakė ministras.
„Streikas sukelia sunkumų visiems. (…) Tie, kurie pasirinko streiko kelią – vertinu tai, jog pradedama galvoti, kad reikėtų grįžti į mokyklas, nes suprantame, kad kuo ilgiau streikas tęsis, tuo švietimo kokybė ir mokinių ugdymas nukentės“, – pridūrė ministras.
