Vilniaus Rotušės aikštėje praeivių akis traukė ne tik tautinė atributika, šventiškai pasipuošę motociklininkų klubo „Vorai“ nariai,bet ir aukštai iškelta ant baslio pamauta galva su Rusijos prezidento inicialais.

Lietuvių Tautinio Centro ir Lietuvių Tautinio Jaunimo Sąjungos organizuotos eisenos priekyje neštas Ukrainą palaikantis užrašas "Už jūsų ir mūsų laisvę". Kolonos pradžioje du jaunuoliai ėjo su laidotuvių vainiku "Šlovė Ukrainai - garbė kritusiems".

Skanduoti šūkiai - "Lietuva - lietuviams", "Saugok lietuvybę, ginkluokis ir apgink!", "Savo žemės neišduosim, Briuseliui neparduosim", skambėjo liaudiškos karo ir partizanų dainos.


Giedojo Tautinę giesmę

Nuo Rotušės aikštės Vokiečių gatve eisena suko link Vilniaus gatvės, Kudirkos aikštės, o paskui Gedimino prospektu judėjo iki Seimo rūmų.

Prie Seimo eisenos dalyviai sugiedojo Tautinę giesmę. Susirinkusius pasveikino disidentas Antanas Terleckas. Nepriklausomybės akto signataras Romualdas Ozolas pabrėžė, jog laisvė iškovota, valstybė atkurta antrą kartą, o Kovo 11 ir Vasario 16 yra ir bus mūsų amžinos šventės.

Aptaręs referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams datos problemas, R. Ozolas teigė: „Mums sako, kad nėra alternatyvų – arba Europos Sąjunga, arba Rusija. Mes sakome, kad mes patys esame alternatyva ir galime būti alternatyva griūvančiai Europai ir iš proto einančiai Rusijai“.

Signataras kvietė iš naujo pamatyti savo tautą ir valstybę, baigti politinių kunigaikštysčių kovas ir kurti tautinę valstybę.

Klausė, kokiais ginklais gins Tėvynę

„Šiuo metu niūrūs debesys telkiasi aplink Europą. Žvanginami ginklai. Ir jeigu ponai Seime svarsto, kad mums reikia likti be žemės, be savo pinigo, šiandien žygiuodami eisenoje parodėme, kad mes nepasiduosime, išliksime lietuviais su savo kalba, su savo valiuta, su savo žeme, o mūsų referendumai – ne prieš kažką, o už: už žemę, už kalbą, už tautą“, - sakė Tautinio jaunimo sąjungos vadovas.

Kalbėtojas kritikavo buvusią Krašto apsaugos ministrę Rasą Juknevičienę, kuri susilpnino Lietuvą, „išvaikė Lietuvos šauktinių kariuomenę“.

„Mes negalėsime apsiginti, jei neis valstybės gimti visa tauta. Todėl kyla paprastas klausimas – kas žino, kur guli kiekvieno iš čia esančio vyro automatas, kurį paimtume į rankas, jei per radiją praneštų, jog rusų naikintuvai kirto Lietuvos sieną?“, - klausė vienas iš renginio organizatorių.
J. Panka ragino vyrus rytoj pat kreiptis į savo miestų ir rajonų kariuomenės atstovus su klausimu, kur yra mūsų ginklai ir mūsų vieta Lietuvos kariuomenėje, jeigu priešas užpultų.

Įspėjo nesivelti į provokacijas

Eitynių dalyviai kviesti atsinešti savo atstovaujamų organizacijų bei valstybines ir istorines Lietuvos vėliavas, pasipuošti lietuviška simbolika ir atributika, pasigaminti valstybingumo idėjas palaikančius plakatus.

„Netoleruosime tik imperialistinių užsienio valstybių bei viršvalstybinių darinių simbolikos, taip pat nieko bendro su Nepriklausomybės atgavimu neturinčių organizacijų simbolių ar kokių nors prekių ženklų reklamos", - kviesti į šventę įspėjo tautininkai, pabrėždami, jog šventė bus švenčiama linksmai ir blaiviai.

Eisenos dalyviai iš anksto buvo įspėti, kad neblaivūs asmenys bus nedelsiant šalinami iš eitynių dalyvių gretų.

Suskaičiavo Nepriklausomybės priešus

„Be to, mūsų tvarkdariai į policijos rankas perduos visus į eiseną bandančius įsiskverbti provokatorius ar neramumus kurstančius Nepriklausomybės idėjai priešiškus asmenis. Visus eitynių dalyvius kviečiame geranoriškai vykdyti organizatorių bei lydinčiųjų policijos pareigūnų nurodymus, nekreipti dėmesio į galimas provokacijas iš šalies, nesivelti į jokius konfliktus su praeiviais ar priešiškas replikas laidančiais veikėjais", - sakė organizatoriai.

Tautininkų žodžiais, Lietuvos Nepriklausomybės priešai - įvairūs globalistai-kosmopolitai, Rusijos agentai, vietiniai komunistai-anarchistai bei kiti šiaudadūšiai parsidavėliai – tai jų dėmesio neverti menkystos, dvasios ubagai, kuriems ne vieta šventėje. Todėl juos verta palikti klampoti savais šunkeliais.

„O patys žygiuokime tiesiu keliu, pagerbdami visus labiausiai Lietuvos laisvei nusipelniusius žmones. Mes turime tūkstančius vis dar neįvardintų didvyrių, nusipelniusių amžinos visų lietuvių pagarbos: partizanų, disidentų, signatarų ir paprastų eilinių žmonių, gynusių valstybingumą tiek šaltomis Sausio 13-osios dienomis, tiek ir šiais laikais, išdrįsusių mesti iššūkį valdžios monopolį pasisavinusiai sisteminei partinei nomenklatūrai, bijančiai išgirsti Tautos balsą", - sakė eisenos organizatoriai.

Po eitynių "linksmi ir galingi, vieningi ir drąsūs, tvirti ir ištikimi savo mylimai Tėvynei – Lietuvai" rinkosi į šventinį koncertą „Pramogų banke“.

Rimtų incidentų nebuvo

Kaip DELFI teigė pareigūnai, eisenos metu jokių rimtų incidentų nebuvo. Policijos dėmesį patraukė tik keli Vilniaus gatvėje buvę žmonės su uždegtais spalvotų dūmų deglais. Panašūs naudojami riaušininkų per sporto rungtynes. Tačiau deglai nebuvo mėtomi į minią.

Eisenai pasukus toliau, prieš ją lydintį policijos automobilį ant važiuojamosios dalies atsisėdo dvi merginos. Jų buvo paprašyta pasitraukti. Už netinkamą elgesį jos nebuvo vežamos į policijos komisariatą.

Renginį pareigūnai filmavo, dokumentavo. Kaip teigė, medžiaga bus analizuojama, galimi pažeidimai teisiškai įvertinti.

Prieš pat baigiantis eitynėms, vienas neblaibus asmuo sulaikytas už šlapinimąsi viešoje vietoje.

Pirminiu policijos vertinimu, eisenoje dalyvavo iki 4 tūkst. žmonių.

Paaiškino, kodėl šūkis „Lietuva – lietuviams“ užgaulus

Etninių tyrimų instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Vita Petrušauskaitė DELFI paaiškino, kodėl šūkis „Lietuva – lietuviams“ daliai Lietuvos piliečių gali būti užgaulus.

„Praėjo daugiau kaip 20 Nepriklausomybės metų, bet iki šiol lietuvis neretai tapatinamas tik su etnine grupe, vis dar neįsitvirtino lietuvio, kaip Lietuvos piliečio, kategorija“, – aiškino V. Petrušauskaitė.

2006 m. Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino, kad Konstitucijoje minima tauta – ne lietuvių etninė grupė, o Lietuvos piliečių bendruomenė. Pasak KT, tautos vardu priimami sprendimai apima visą piliečių bendruomenę.

„Tačiau dėl griežtai brėžiamų etninių ribų iš daugumos pusės, dalis Lietuvos rusų, lenkų ir kitų etninių grupių iki šiol jaučiasi nepatogiai arba turi sunkumų pasakyti tokį, atrodo, paprastą sakinį „Aš esu lietuvis, Lietuvos pilietis“, – sako V. Petrušauskaitė.

Mokslininkės teigimu, minėti sunkumai kyla ne tiek dėl etninių grupių tapatybės problemų, o dėl daugumos brėžiamų etninių ribų. Lietuviai, kaip etninė grupė, neretai kvestionuoja kitų Lietuvos piliečių galimybes įvardinti save lietuviais.

V. Petrušauskaitė atkreipė dėmesį, kad atkuriant nepriklausomybę rusai, lenkai, žydai palaikė lietuvius ir jų siekį atkurti valstybę. Tiek 1918 m., tiek 1990 m. jų palaikymas buvo labai svarbus, be etninių grupių palaikymo lietuviai vargu ar būtų galėję atkurti nepriklausomą valstybę.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2661)