LSDP pergalė
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas, politologas Mažvydas Jastramskis teigė, jog nereikia stebėtis tokiu aiškiu dabartinių merų perrinkimu ar jų patekimu į antrąjį rinkimų turą.
„Daug merų yra perrenkama, ir nuo tiesioginių merų rinkimų jų mandatas tik sustiprėja. Bet yra ir konkurencingų savivaldybių, kur tikrai ne vienoje apygardoje bus antras rinkimų turas. Negalima sakyti, kad čia visiškai viskas į vieną pusę, bet perrinkimo vajus yra“, – sakė politologas.
M. Jastramskis juokavo: ir prieš rinkimus teigė, jog buvo galima laisvai prognozuoti, kad dabartiniai merai, siekiantys dar vienos kadencijos, laimės ir šiuos rinkimus.
VU TSPMI politologas sutiko, jog šių rinkimų laimėtojai yra LSDP.
„Ne vienas LSDP meras išrinktas pirmame rinkimų ture, galime kalbėti apie Jonavą, Akmenę, Alytų. Jų merų net 30 yra arba išrinkti, arba pateko į antrą turą. Tėvynės sąjungos šis rezultatas – 19.
Tai atitinka ir ilgesnę tendenciją. Nes jau kokius 15 metų, gal net ir daugiau, socdemai turi daugiausia merų. O antroje vietoje – Tėvynės sąjunga. Aišku, tikslūs skaičiai dar paaiškės.
Bet reikia pastebėti ir dar vieną dalyką – šiuose rinkimuose dalyvavo dvigubai mažiau komitetų. Ir tai buvo tikrai geri rinkimai, mes tai matome, susigrąžinti didžiosioms partijoms pozicijas“, – kalbėjo VU TSPMI docentas, politologas M. Jastramskis.
Delfi pašnekovas teigė, jog šie rinkimai nebūtinai yra aiškus socdemų kelio į pergalę Seimo rinkimuose ženklas, bet tam tikras tendencijas galima įžvelgti.
„Nebūtinai. Prieš šiuos rinkimus aš žiūrėjau, kaip koreliuoja pasirodymai savivaldybių tarybų ir Europos Parlamentų (EP) regionuose. Ta koreliacija yra, nėra ji tobula, bet, kalbant apie socdemus, tikrai neblogai matyti, kad tose savivaldybėse, kur jie geriau pasirodo savivaldoje, tai ir EP po poros mėnesių jau geriau pasirodė.
Nežiūrint to, kad savivaldos rinkimai yra ne tik apie tai, kokia partija, jos lyderis yra įsitvirtinę savivaldybėje, bet yra tam tkra tendencija. Ir mes matome tas dvi opozicines partijas – socdemai pirmoje vietoje, bet ir Sauliaus Skvernelio Demokratų sąjunga pasirodė tikrai neblogai.
Tai reiškia, kad savivaldoje yra šiokių tokių atspindžių ir nacionalinio lygmens. Apie pergalę Seimo rinkimuose, žinoma, dar per anksti kalbėti, bet matyti, kad yra pakilimas balsuojant už tas partijas“, – Delfi kalbėjo politologas M. Jastramskis.
Kas švęs pergalę – Karbauskis ar Skvernelis?
Komentuodamas Seimo valdančiojoje koalicijoje veikiančios Laisvės partijos rezultatus, VU TSPMI politologas M. Jastramskis svarstė, jog tai nėra „savivaldos partija“.
„Nėra tai tokio nacionalinio lygmens partija, ji atstovauja klausimams, kurie Seime nėra sprendžiami, gal mažiau aktualūs. Gerokai per anksti kalbėti apie Seimo rinkimus. Kitas dalykas – jie kaip maža ir nišinė partija, jiems akivaizdžiai pritrūko kandidatų“, – konstatavo politologas M. Jastramskis.
Anot pašnekovo, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ į savivaldos rinkimus pasižiūrėjo „rimtai“.
„Jie persiviliojo kelis merus, kurie buvo gana populiarūs. Matyti, jog supranta, kad reikia investuoti į organizaciją ir būtina investuoti į žmones regionuose. Tai matyti. Bet nežinau, ar tai jiems jau yra prognozė Seimo rinkimuose, bet manau, kad Seime jie bus. Bent jau pagal šiuos rinkimus sprendžiant“, – kalbėjo politologas M. Jastramskis.
Kalbėdamas apie LVŽS pasirodymą šiuose rinkimuose, politologas juokavo, kad šiai partijai „šauti nealkoholinį šampaną nėra iš ko“.
„Ir pats partijos lyderis Ramūnas Karbauskis nebuvo labai optimistiškas. <…>. Reikia sulaukti antrojo rinkimų turo ir tada išsispręs, kam pasisekė labiau – LVŽS ar Demokratų sąjungai“, – Delfi sakė politologas M. Jastramskis.
Jastramskis: Zuokui bus labai sudėtinga
VU TSPMI politologas M. Jastramskis tikino, jog Artūrui Zuokui bus labai sudėtinga antrame rinkimų ture „aplošti“ Valdą Benkunską.
„Dėl to, kad praranda savo pagrindinę kortą – jis buvo vienas ryškus lyderis, kuriam nėra alternatyvos. <…>. Manęs tai nestebina, aš jau labai seniai sakiau, kad šiuose rinkimuose bus esminis dalykas – aplink ką susivienys dešinės rinkėjai, kurie tikrai nebalsuos už A. Zuoką.
Ir panašu, kad paskutinėmis savaitėmis Mykolui Majauskui gerokai pakritus, jo ir viešojoje erdvėje nesimatė daug“, – kalbėjo M. Jastramskis.
Urbonaitė: dabartiniams valdantiesiems rinkėjai linkę sakyti „ne“
Delfi kalbinta Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė sutiko, kad naujų žmonių partijos, keldamos kandidatus į merus, neieško, ir teigė, jog iš anksto buvo galima prognozuoti, kad daug merų bus išrinkti per pirmąjį rinkimų turą.
„Visiškai taip buvo prognozuota. Kai pati dariau vidines prognozes, buvo aišku, kad didžioji dalis dabartinių merų bus irgi vieni iš favoritų. Tik buvo klausimas dėl kiek daugiau nei dešimties savivaldybių, kurių merai jau nebekandidatavo, tai reiškia, buvo iššūkis, kas vis dėlto jų vietą užims,“ – kalbėjo politologė.
„Mes matome, kad kaita nėra didelė. Tiesa, kai kur keitėsi, vadinkime, pranašumai – ar jie didėjo, ar mažėjo. Kitaip tariant, yra tokių, kurie 2019 metais, atrodo, turėjo ir antrą turą, o dabar netgi stipriai „išėjo“ pirmajame ture. Čia, pavyzdžiui, galima paminėti Nerijų Cesiulį [dabartinis meras, kandidatas Alytuje – Delfi], jis labai stipriai pirmauja.“
Pozicijas, pasak jos, sustiprino ir dabartinis meras, LSDP atstovas Jonavoje Mindaugas Sinkevičius.
Pastebėjus, kad pergalę merų rinkimuose užsitikrino kontroversiškai vertinami kandidatai (tokie kaip Rytis Mykolas Račkauskas Panevėžyje, Ričardas Malinauskas – Druskininkuose, Živilė Pinskuvienė Širvintose), R. Urbonaitė teigė, kad ir tai buvo galima prognozuoti – esą nepasitenkinimas feisbuko burbuluose neturi didelės įtakos rinkėjų apsisprendimui.
„Mes matome ne tik kandidatus, kurie galbūt neturi visuotinio populiarumo, bet matome ir mažesniuose miestuose kai kuriuos atvejus, pavyzdžiui, ta pati Dalia Štraupaitė Visagine po visų skandalų su teismais ir teistumų vis dėlto sugeba patekti, panašu, į antrąjį turą.
Taigi, rinkėjai nėra, sakyčiau, labai iškėlę aukštą kartelę arba labai reikalaujantys tam tikro skaidrumo, arba savivaldos kitokio valdymo. Tiems dalykams rinkėjai pakantūs“, – vertino politologė.
Rinkimų laimėtojais galime vadinti socialdemokratus, ir tai, pasak R. Urbonaitės, susiję su tam tikra rizika ateityje – esą tos partijos, kurios yra valdančiojoje daugumoje savivaldoje, vėliau gali sulaukti mažesnio palaikymo.
„Nors ta koreliacija nėra tiesioginė“, – pridūrė R. Urbonaitė.
Vis dėlto, anot jos, geresnis pasirodymas savivaldos rinkimuose sukuria prielaidas geriau pasirodyti ir Seimo rinkimuose.
„Prielaidų manyti, kad rinkėjai linkę atsigręžti į socialdemokratus, yra, kitaip tariant, į kairiąją pusę <...>. Panašu, kad dabartiniams valdantiesiems rinkėjai linkę pasakyti „ne“, nors savivaldos rinkimai visada yra su savo specifika“, – komentavo pašnekovė.
Kalbėdama apie konkrečių partijų pasirodymą rinkimuose, ji teigė, kad valstiečiai atrodo geriau negu demokratai.
„Nors, atkreipsiu dėmesį, bendruose reitinguose „Vardan Lietuvos“ atrodė geriau. Man atrodo, savivaldoje jie dar nesugebėjo įsitvirtinti, tiesiog buvo per mažai laiko ir per mažai potencialo“, – vertino politologė.
Jos nuomone, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ Seimo rinkimams dar gali pasiruošti rimčiau.
„Jie patys vis dėlto galvojo, kad gali būti stipresni, bet kol kas, matyt, pritrūko įdirbio, valstiečiai įdirbio turėjo daugiau, tą irgi reikia pripažinti“, – kalbėjo politologė.
Ką signalizuoja prarandamos pozicijos Vilniuje?
Ji, vertindama rezultatus, kurie preliminariai prastesni nei 2019 metais, nesiėmė laidoti Laisvės partijos, esą savivaldos rinkimai yra viena, o Seimo – kita.
„Bet priežasčių gerai pamąstyti, permąstyti ir padaryti tam tikrą įsivertinimą tikrai yra, nes prarasti Vilniuje pozicijas nėra geras ženklas.
Kita vertus, Vilniuje yra labai daug rinkėjų. Ir nepaisant visko, jie dabar Vilniuje šiokias tokias pozicijas turi. Tai leidžia preziumuoti, kad ir nacionaliniuose Seimo rinkimuose dar gali išlaikyti šiokį tokį potencialą“, – svarstė R. Urbonaitė.
Šie savivaldos rinkimai, pasak jos, parodė, kad Vilnius nėra didelio pilietinio aktyvumo miestas, – esą rinkėjų aktyvumas čia buvo vos didesnis negu visoje Lietuvoje.
Taip pat, anot politologės, pasimatė, kad Vilnius nėra vien liberalų miestas.
„Pažiūrėkime kokioje pozicijoje, bent jau šiuo metu, kai kalbame, yra Valdemaras Tomaševskis (Waldemar Tomaszewski)“, – Delfi pastebėjo R. Urbonaitė.
Kalpokas: Matijošaitis gudriai žaidžia
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Ignas Kalpokas, Delfi komentuodamas tokių iš pirmo turo jau ne pirmą kartą išrenkamų merų kaip Ž. Pinskuvienė ar R. Malinauskas fenomeną, sakė, jog šiose savivaldybėse minėtų politikų sėkmei užtikrinti veikia visas administracinis aparatas.
Savivaldybių įmonėse bei įstaigose dirba daug bendražygių, be to, sužaidžia ir kišeninė vietos žiniasklaida.
„Kad ten konkurencijos nėra, jau seniai buvo aišku, ir tai pasitvirtino“, – kalbėjo jis.
Kalbėdamas apie Visvaldo Matijošaičio tikėtiną perrinkimą, I. Kalpokas sakė, kad vis dėlto Kaunas – tai reiškinys.
„V. Matijošaitis gana gudriai žaidžia, kartais ir psichologiniais nevisavertiškumais, kurie apskritai būdingi antriems miestams. V. Matijošaitis ir savo kampanijoje pabrėžė, kad, štai, daviau jums stadioną, naujų trinkelių, o Vilnius tokių neturi. Kritiką jis sugebėjo lygiai ta pačia dainele užgožti, kad Vilniaus elitas jums bando pasakyti, kaip turėtumėte balsuoti, atimti gerą merą, o jūs ateikit ir parodykit. Atėjo ir parodė“, – teigė politologas.
VDU docentas sakė, kad Kaune mesti iššūkį V. Matijošaičiui bandė nebent valstiečiai, tačiau tai, kad ilgamečiams merams nebuvo ieškoma ryškių konkurentų, buvo matyti ir pažiūrėjus į kitas savivaldybes.
„Tiesiog pasižiūri į kandidatus ir, deja, vienas nuobodesnis ir mažiau įsimenamas už kitą“, – vertino jis.
Laisvės partijai skamba pavojaus varpai
I. Kalpoko teigimu, jau galima kelti klausimą, ar Laisvės partija kituose Seimo rinkimuose išliks parlamentine politine jėga.
„Iki šiol bent jau Vilnius buvo matomas kaip jų tvirtovė, o dabar tas palaikymas ryškiai sumažėjęs. Ir pavojaus varpai turėtų skambėti, nes jeigu tendencija bus panaši, kitais metais matysime tikriausiai labai desperatiškai bandančius įsikabinti į penkių procentų kartelę“, – gerų žinių Laisvės partijai neturi jis.
Anot pašnekovo, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pasirodymas – neįkvepiantis. „Jie turės šiek tiek kandidatų antrajame merų rinkimų ture, pateks vienur kitur į tarybas, bet, manau, buvo tikimasi gerokai daugiau“, – teigė jis.
Politologas atkreipė dėmesį, kad ši partija nemažai vietų savivaldoje gavo dėl to, kad į ją pereidavo ištisi kitų partijų skyriai.
„Panašu, kad tai neatnešė tokių didelių dividendų, kokių buvo tikimasi“, – kalbėjo pašnekovas.
O valstiečiai, pasak jo, parodė, kad, nepaisant visų „nukraujavimų“, vis dar turi labai gerą regioninę struktūrą.
„Tai, kaip balsuojama savivaldoje ir Seimo rinkimuose, ne visada iki galo sutampa, nes savivaldoje, ypač mažesnėse savivaldybėse, labai veikia tai, kas ką pažįsta, su kuo yra kaimynai ar kam priklauso didžiausias regiono darbdavys. Kol kas indikacijos optimistiškiausios atrodo socialdemokratams, taip pat ir valstiečiams, kurie po sunkaus kelerių metų laikotarpio turi kuo džiaugtis“, – sakė jis.
I. Kalpokas atkreipė dėmesį, jog socialdemokratų laimėjimas savivaldos rinkimuose paprastai netampa jiems tramplinu į sėkmę Seimo rinkimuose.
Tos savivaldybės, kuriose jie stipriausi, dažniausiai yra ne pačios didžiausios – Kauno rajono, Jonavos, Marijampolės, Alytaus.
„Jei lyginsime su pasirodymu Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, ten yra jų silpnosios vietos, kur nesurinkti balsai kiša koją nacionaliniu lygmeniu. Žiūrint į individualius savivaldybių skaičius atrodo neblogai, bet pasirodymas penkiuose didžiuosiuose miestuose to neatsveria“, – socialdemokratus nebūti pernelyg optimistiškus ragino politologas I. Kalpokas.
