Kol darbininkai Neringoje nesupylė statybos atliekų, nuo kelio rekonstrukcijos likusio seno asfalto, per mišką netoli Parnidžio kopos vinguriavo smėlio takelis.
„Tai buvo pėsčiųjų takelis, tai buvo maršrutas, kurį mes buvome pažymėję. Jis vedė į sklandytojų mokyklą, Penkių kalvelių gyvenvietę, o tada išvesdavo į kopas“, – LNK sakė Kuršių Nerijos Nacionalinio parko vadovė Aušra Feser.
Keliu takelis virto prieš keletą metų, tuomet Neringoje buvo rekonstruota pagrindinė Taikos gatvė. Jos tvarkyta kone 2 kilometrai. O nuo kelio nugramdytas asfaltas mašinomis suvežtas į UNESCO saugomą teritoriją. Kodėl tai padaryta – kelią tvarkiusioje įmonėje nebuvo, ko paklausti.
Bet anksčiau tvirtina, kad taip buvo suformuotas rekonstrukcijai uždaryto kelias apvažiavimas.
„Ten jau fūros negalėtų važinėti, jis buvo sutvirtintas nuskusta asfalto danga. Ir tai sukėlė tiesiog didžiulį ir visuomenės pasipiktinimą, kad taip Kuršių Nerijoje elgtis tikrai negalima.
Mes patys sužinojome apie tai iš nuotraukų feisbuke. Kitą rytą iškvietėme Aplinkos apsaugos departamento pareigūnus, kad jie įvertintų, kas nutiko“, – sakė A. Feser.
Teisėsaugininkai nustatė, kad kelią rekonstravusios sostinės įmonės vadovai žinojo, kad to daryti negalima.
„Tos atliekos yra nuskustas, senas asfaltas. Tokio pobūdžio atliekos pagal parengtą projektą ir kitus teisės aktus, visos statybos rekonstrukcijos eigoje susidariusios atliekos turėjo būti perduotos atliekų tvarkytojui“, – LNK sakė prokuroras Donatas Blinstrubis.
Pasak jo, apie 1200 tonų per rekonstrukciją nugrandyto seno asfalto, nebuvo kaip reikalauta išplukdyta iš pusiasalio į žemyną. Atliekos atgulė kraštovaizdžio draustiniuose, bei prie archeologijos paminklo senosios Nidos Penkių kalvelių gyvenvietės.
Statybos atliekų atsikračiusios įmonės vadovai sės į teisiamųjų suolą. Jie kaltinami piktnaudžiavimu, aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimu ir saugomų teritorijų suniokojimu.
Apskaičiuota ir žala gamtai.
„Žalos dydį lemia ir tai, kad, visgi, statybinės atliekos buvo išpiltos, sakykime, unikalioje Lietuvos teritorijoje, saugomoje valstybės teritorijoje – Nacionaliniame parke. Taip pat ir draustinio teritorijose“, – kalbėjo prokuroras.
Tad žala gamtai gali viršyti 5,6 milijono eurų.
Anot aplinkos sergėtojų, išpildami seną asfaltą į draustinius, kelio remontininkai sunaikino ne tik miško paklotę, želdinius, bet ir pakeitė kraštovaizdį.
„Bet kokia žala šioje teritorijoje dauginasi iš daugybės koeficientų – tai yra saugoma teritorija, kultūros paveldo teritorija, itin saugomas kraštovaizdis. Ir bet koks neatsakingas darbas čia gali išvirsti į štai tokią bylą. Kuršių Nerijoje nieko negalima daryti, galvojant, kad, ai, gal kaip nors praeis“, – LNK kalbėjo Kuršių Nerijos Nacionalinio parko vadovė A. Feser.
Kad valstybei padarytą žalą būtų iš ko atlyginti, kelio remonto įmonei ir jos vadovui pritaikytas nuosavybės teisių apribojimas.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
