„Sekundė“ jau rašė, kad sekmadienio pavakare viename iš Klaipėdos gatvės daugiabučių kilus gaisrui, į įvykio vietą skubiai buvo iškviestos visos specialiosios tarnybos. Joms pranešta, kad degančiame bute įkalinti vaikai šaukiasi pagalbos. Atvykę ugniagesiai gelbėtojai pro antro aukšto langą ištraukiamomis kopėčiomis nukėlė abu vaikus ir jų augintinį katiną.
Netrukus buvo numalšintas ir gaisras. Kaip dabar aiškėja, vaikai sumanė pasiskrudinti duonos skrudintuvėje, tačiau ši pradėjo rūkti ir užsidegė. Netrukus ugnis persimetė ant šalia stovinčio šaldytuvo ir ant jo pastatyto televizoriaus.
Nuo didelio karščio apsilydė net durų skambutis prieškambaryje, aprūko virtuvės, prieškambario ir kambario sienos bei lubos. Laimė, ugniagesiai gelbėtojai liepsnas numalšino vienu gesintuvu. Pasak Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiosios specialistės Vilmos Vaiginytės, liepsnos ir pavojingi dūmai nespėjo išplisti – sumanūs vaikai užsidarė savo kambario duris ir pro langą ėmė šauktis pagalbos.
„Jeigu vaikai būtų palikę atviras kambario duris, viskas galėjo ir blogiau baigtis. Tokie atvejai ugniagesiams neeiliniai. Gerai, kad gaisras kilo, kol dar buvo šviesu, o ugniagesiai pakankamai greitai galėjo atvykti į nelaimės vietą. Kadangi nepavyko iš karto atidaryti buto durų, nuspręsta mažamečius evakuoti kopėčiomis. Beje, vaikai labai nerimavo ir dėl katino, esančio namuose. Ugniagesiams teko gelbėti ir jį“, – pasakojo V. Vaiginytė.
Kol grįžo vaikų mama, mažieji pasėdėjo ugniagesių gelbėtojų automobilyje, vėliau buvo perduoti medikams. Nenustačius sveikatos sutrikimų, išsigelbėję broliukas ir sesutė išleisti į namus.
Išvyko pusvalandžiui
Gaisras, pasibaigęs tik finansiniais nuostoliais, pasak užsiliepsnojusio buto savininkės D. Jesiūnienės, bus jai viso gyvenimo pamoka. Nors po šio laimingai pasibaigusio įvykio vaikai jaučiasi esantys didvyriai ir jau pirmadienį pasiprašė į darželį, kad visiems galėtų papasakoti apie sekmadienio įvykius, mama vis dar negali atsigauti po patirto šoko.
„Šiandien pirma diena be vaistų, bet naktį šokinėjau iš lovos, ieškodama kištukinio lizdo, kur svyla laidai. Vaikai kol kas jaučiasi gerai, bet psichologų pagalbos gali prireikti, reikia laiko, kad viskas susigulėtų. Nesinori dar labai lįsti į jų širdeles. Dabar jie jaučiasi savotiškais herojais, juk juos rodė per žinias“, – kalbėjo D. Jesiūnienė.
Ji tikino atžalų be priežiūros beveik niekada nepaliekanti – nebent kelioms minutėms išlekia išnešti šiukšlių ar nubėga iki kieme stovinčios mašinos pasiimti daiktų. Tiesa, moteris prisipažino, jog septynmetis sūnus kartais lieka vienas. Pasak mamos, vyresnėlis jau rudenį žygiuos į pirmą klasę, todėl po truputį pratinasi, kad po pamokų teks vienam būti namuose, kol mama baigs darbus.
„Jis savarankiškas ir labai protingas vaikas, tokį nebaisu palikti. Be to, raktai kabėjo koridoriuje prie durų. Jis moka atsirakinti ir užrakinti duris. Pasitikiu sūnumi“, – kalbėjo D. Jesiūnienė.
O penkiametė dukra, anot mamos, visuomet su ja, net darbe ją lydi. Jeigu tik pamato, kad mama kažkur ruošiasi, skuba autis batų. Tačiau tą lemtingą vakarą buvo kitaip. Anot panevėžietės, jai skubiai prireikė išvykti pusvalandžiui, bet vaikai labai norėjo likti namuose žiūrėti filmo. Be to, vyresnysis prižadėjo pasirūpinti sesute.
Jaudinosi dėl katino
Moteris tvirtina iš namų išvykusi 18.20 val., o 18.35 val. jau buvo kviečiami ugniagesiai gelbėtojai bei medikai. Dar po kelių minučių D. Jesiūnienė sulaukusi kaimynės skambučio, kad namuose kilo gaisras, bet vaikai jau išgelbėti. Kaip mamai pasakojo vaikai, mažoji brolio paprašiusi paskrudinti duonos prie moliūgų sriubos. Tačiau į skrudintuvę įdėjus duonos riekę pasklido dūmai, dar po kelių minučių pasirodė ir liepsnos. Sūnui nepavyko ištraukti elektrinio prietaiso iš lizdo, tad abu vaikai puolė į savo kambarį ir užsidarė duris. Berniukas su savimi turėjo ir mobilųjį telefoną, tačiau iš išgąsčio nesugebėjo surinkti Bendrojo pagalbos centro numerio.
„Sūnus turėjo telefoną, bet, kaip pasakojo, nerado skaičių, tik raides. Tada abu atsidarę kambario langą ėmė šauktis pagalbos, kad juos gelbėtų ir kviestų pagalbą numeriu 112. Sūnus dar norėjo šokti pro langą, bet suprato, kad per aukštai ir gali sunkiai susižaloti. Mes ne kartą esame kalbėję, žiūrėję filmukų, kaip elgtis pavojingose situacijose, bet kiek lieka vaiko galvelėje, sunku pasakyti“, – susijaudinusi kalbėjo mama.
Ji be galo dėkinga kaimynams, kurie neliko abejingi vaikų šauksmui. Šalia esančio buto gyventojai nedelsdami iškvietė pagalbą, o viršuje gyvenantys kaimynai bandė raminti išsigandusius mažylius. Vaikai labiau nerimavo ne dėl savęs, o dėl to, ar ugniagesiai galės išgelbėti jų katiną.
„Net neatsimenu, kaip po kaimynės skambučio apie degančius namus grįžau namo. Esu be galo dėkinga visai gelbėjimo komandai, kurie ne tik puikiai atliko savo darbą, bet ir bandė raminti mane, guosti, kad viskas baigėsi laimingai“, – sunkiai rinkdama žodžius kalbėjo D. Jesiūnienė.
Pamoka visam gyvenimui
Panevėžietės teigimu, nežinia, kada ji su vaikais galės grįžti į liepsnų nuniokotą butą. Nors patalpos nebuvo sulietos vandeniu, tačiau apdegė ir aprūko. Net į darbą tenka eiti su draugių paskolintais drabužiais – viskas, kas liko jų bute, persmelkta degėsių tvaiku. Dėl nelaimės iš Anglijos, kur pastaruoju metu dirbo, grįžo ir D. Jesiūnienės vyras. Nors šeima turėjo būsto draudimą, tačiau apdraustos buvo tik jo sienos, bet ne jame esantys daiktai.
Šeimai jau teko aiškintis ir vaikų teisių specialistams. Nuo praėjusių metų liepos 1 d. įsigaliojusiame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatyta, jog vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai turi pasirūpinti, jog vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros. Šeimai nustatytas pirmas grėsmės lygis. Už tai gresia įspėjimas arba bauda iki 100 eurų. Panevėžio rajono savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorės ir Vaiko gerovės komisijos pirmininkės šeimai paskirtas atvejo vadybininkas spręs, ar šiuo atveju reikalinga pagalba.
„Bauda arba įspėjimas yra visiškas niekis, kai pagalvoju, kad galėjau prarasti brangiausią turtą – vaikus. Aš nieko neslepiu, žinau, kad padariau didelę klaidą palikdama penkiametę, ir niekada sau gyvenime to nedovanosiu. Negalima vaikų palikti nė penkiolikai minučių, nes gali būti baisi tragedija“, – kalbėjo D. Jesiūnienė.