„Pagrindinės problemos – tai manipuliavimas rezidentų srautais, neatsižvelgiant į jų poreikius ir norą. Didžioji dalis tikrai eis ir padės pacientams, kuo tik galės. Tik norisi, kad būtų lygios teisės su kitais“, – laidoje „Delfi diena“ kalba ji.
„Yra atvejų, kai nėra fiksuojami viršvalandžiai, tos valandos nėra apmokamos. Tiktai tai nėra visuotinis reiškinys, bet pavienių atvejų tebėra“, – sako ji.
„Svarbu pabrėžti ir tai, kad mes nesame paprasti darbuotojai, mes ir studentai. Ir kai gydymo įstaigų lygmenyje priimami sprendimai, nesuderinami nei su pačiu rezidentu, nei su ugdymo įstaiga, tai tikrai kelia daug frustracijos“, – priduria K. Norvainytė.
Anot jos, tiek rezidentams, tiek ir daliai kitų medicinos darbuotojų nebuvo surengti adekvatūs mokymai, kaip dirbti su COVID-19 pacientais.
„Reikia pabrėžti, kad nei slaugos personalas, nei gydytojai specialistai, nei rezidentai didžioji dalis tikrai nėra gavę adekvačių mokymų. Mano žiniomis, dabar situacija tokia, kad prasiunčiami tam tikros informacijos paketai gydytojams, kurie išeina į COVID-19 skyrius, bet reikia suprasti, kad priežiūra šitų pacientų yra kompleksiška ir žinios turi būti kompleksiškos“, – pabrėžia Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė.
„Tokių mokymų tikrai niekas nėra gavęs. Renkame informaciją, iš to, ką atsiunčia, ką randame internete, iš tarptautinių rekomendacijų, iš mokslinių straipsnių. Bet jausmas tikrai lyg esame įmesti į šaltą vandenį ir kol kas nesimato, kad kažkas keistųsi“, – kalba jaunųjų medikų atstovė.
Pasak jos, nors Vilniuje medikams teikiamos tiek pavėžėjimo, tiek apgyvendinimo paslaugos, kitur situacija kur kas prastesnė.
„Bandžiau Kaune ieškoti, ar turėčiau, kur apsistoti, jei man reikėtų izoliuotis. Tai tokios vietos rasti nepavyko. Manau, ne ką geresnė situacija ir kitose savivaldybėse. Pavasarį tikrai matėme didesnį solidarumą“, – pasakoja K. Norvainytė.
Jos teigimu, apsisaugojimo priemonių medikams kol kas netrūksta, tačiau nežinoma, kiek priemonių yra ir ar ilgam jų užteks.
„Šiuo metu užtenka. Bet mes nematome jokios statistikos, kiek iš tikrųjų tų priemonių yra ir kiek jų dar užteks. Yra pavieniai atgarsiai, kad kai kur jau atidžiau žiūrima, kiek jų sunaudojama, didesnė problema kaip suprantu su testavimo terpėmis. Iš darbuotojų pasigirsta, kad jų tikrai mažėja, bet tai tik atgarsiai“, – pasakoja K. Norvainytė.
Ji tikisi, kad įvestas karantinas padėtų pristabdyti plitimą ir palengvinti darbą. „Ne viena užsienio šalis irgi priėjo prie tokio sprendimo, kiek jis tinkamas, aš negaliu komentuoti, galbūt jis iš tikrųjų tai ko reikia, nes sistema yra ties lūžio riba“, – teigia jaunoji medikė.