Ką apie tai mano socialiniai darbuotojai bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija?
Socialines pašalpas ar nedarbo išmokas prageriantieji neverti jų gauti. Tokiems valstybė turėtų nutraukti piniginę paramą ar visai jos neskirti.
Tokią tvarką norėtų įvesti Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.
Jis Seime užregistravo du naujus įstatymų projektus – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymų pakeitimų, kurie, jeigu būtų priimti, stikliuko mėgėjams suduotų smūgį.
Jais siūloma, kad tokiems asmenims nebūtų skiriama nedarbo išmoka ar piniginė socialinė parama arba jų mokėjimas būtų nutrauktas, jeigu į šias išmokas pretenduojantis arba jas gaunantis asmuo yra neblaivus, o toks faktas užfiksuotas kompetentingų institucijų.
Taigi piktnaudžiaujantys alkoholiu, asocialiai gyvenantys vyrai ir moterys nebegalėtų gauti socialinių, bedarbio pašalpų. Jų nusižengimus turėtų fiksuoti policijos pareigūnai kartu su socialiniais darbuotojais, o vėliau duomenis pateiktų pašalpų skirstytojams ir mokėtojams.
Kol kas neaišku, kiek kartų per metus velnio lašus pamėgusiems gyventojams pareigūnai turėtų duoti pūsti į alkoholio matuoklį ir fiksuoti apsvaigimą, kad jie būtų įtraukti į pašalpų nevertųjų sąrašus. Anot R. Žemaitaičio, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turėtų sukurti sistemą, kaip tai veiktų praktiškai.
Kaip aiškina Seimo narys, užregistruotais įstatymų projektais pirmiausia siekiama griežtinti nedarbo išmokos ir piniginės socialinės paramos suteikimo sąlygas gyventojams tam, kad tokia valstybės parama pasiektų tik tuos asmenis, kuriems ji iš tiesų reikalinga, ir jie gautais pinigais naudotųsi tinkamai.
Naujovių iniciatorius mano, kad atėmus valstybės paramą tokie žmonės turės motyvą atsikvošėti – atsisakyti asocialaus gyvenimo, žalingų įpročių, kurie, anot pataisų rengėjo, neretai tampa nedarbo ir nuskurdimo priežastimi. Dabar esą jie nėra suinteresuoti atsisakyti stikliuko ir ieškotis darbo, nes valstybė ir taip juos remia. Kitaip sakant, jie piktnaudžiauja esama tvarka.
R. Žemaitaičio teigimu, priėmus siūlomą įstatymo projektą pavyktų sutaupyti ir dalį valstybės lėšų, skirtų nedarbo išmokoms. Parlamentaras mano, kad piniginė socialinė parama ir kompensacijos turėtų būti skiriamos tik tiems, kuriems tokia valstybės parama iš tikrųjų būtina ir šie asmenys ją panaudoja tinkamai.
Buteliui užsidirbs nelegaliai
Panevėžio miesto ir rajono savivaldybių socialiniai darbuotojai neneigia, kad dalis pašalpų gavėjų jas išleidžia ne duonai ir pienui, o svaigalams. Tačiau svarsto, kad tokia atranka kainuotų daug laiko ir pinigų. Be to, labai abejoja, kad girtuoklius baimė prarasti palyginti nedideles pašalpas priverstų keisti gyvenimo būdą.
Panevėžio mieste šių metų pabaigoje buvo apie 2300, metų pradžioje – apie 3000 socialinių pašalpų gavėjų. Jų gretas retino sugriežtinta pašalpų skyrimo tvarka, prisidėjo nuo rudens įvesta prievolė padirbėti visuomenei naudingus darbus. Panevėžio miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita Ragėnienė nedrįso prognozuoti, koks procentas dar atkristų, jeigu būtų įvestas ir piktnaudžiavimo alkoholiu cenzas.
„Mes girdime, kad vienas ar kitas pašalpos ateinantis prašyti žmogus linkęs išgerti, tačiau sunkiai įsivaizduoju, kaip reikėtų nustatyti tą ribą, kada prasideda piktnaudžiavimas alkoholiu ir asocialius gyvenimo būdas. Žinoma, galima nustatyti tam tikrus kriterijus ir priimti atitinkamus teisė aktus. Tačiau, matyt, tai būtų ilgas ir daug kainuojantis kelias. Juk kažkas turėtų fiksuoti jų nusižengimus. Kita vertus, priskirti asocialių asmenų kategorijai gyventojai turėtų teisę ginčyti tokį sprendimą“, – kalbėjo Z. Ragėnienė.
Ji nemano, kad pašalpų atėmimas padėtų išspręsti alkoholizmo problemą. Pasak pavaduotojos, jeigu valstybė ir sutaupys girtaujančių asmenų pašalpų sąskaita, jie netaps dorais, visuomenei naudingais piliečiais.
Z. Ragėnienės teigimu, atėmus iš girtuoklių pašalpas, jie ras kitų būdų, kaip prasimanyti pinigų svaigalams – uždarbiaus nelegaliai ar vogs.
Pašnekovės manymu, efektyviau būtų ne atimti piniginę paramą iš tokių žmonių, o skirti ją gydyti nuo alkoholio priklausomybės. Žinoma, jeigu žmogus sutinka. Pasak Z. Ragėnienės, socialinės pašalpos, kurios dabar yra nuo kelių iki 102 eurų, yra per mažos, kad būtų galima bent kiek oriau išgyventi.
Socialiniai darbuotojai neneigia, kad dalis pašalpų gavėjų jas išleidžia ne duonai ir pienui, o svaigalams.
Pinigus keičia maisto produktais ir paslaugomis
Panevėžio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Aldona Paškevičienė taip pat nemano, kad pašalpų atėmimas iš linkusiųjų į svaigalus duotų tokių rezultatų, kokių tikisi pataisų rengėjai.
Pasak jos, ir dabar yra numatyta atvejų, kai užkietėję girtuokliai gali netekti teisės į pašalpą – jeigu nesilanko darbo biržoje, nedirba visuomenei naudingų darbų.
„Kas nustatys, kiek kartų per metus žmogus, kuris lankosi darbo biržoje, dirba visuomenei naudingus darbus, turi pasigerti, kad netektų teisės į pašalpą?“– retoriškai klausė ji.
Vedėjos teigimu, reikėtų pagalvoti ir apie stikliuko mėgėjų šeimas – ar atėmę pašalpas mes nenuskriausime ir jų. Jos nuomone, socialiai teisingiau, kai girtuokliams piniginė parama skiriama maisto produktais ar paslaugomis.
Rajono Savivaldybė socialines pašalpas maistu ar paslaugomis skiria maždaug 100 šeimų, jose yra apie 400 narių. Metų pabaigoje rajone buvo 1619 paramos gavėjų.
Beje, vietoj pinigų maisto gauna ne tik turintieji nepilnamečių vaikų, bet ir juos jau užauginę ar praradę į juos teises girtuokliai.
Kiek pinigų iš pašalpos jiems palikti, sprendžia socialiniai darbuotojai, tačiau paslaugomis tokie asmenys turi gauti ne mažiau kaip 50 proc. pašalpos.
Neblaivius siunčia pas darbdavius
Į Panevėžio darbo biržą ateina neblaivių klientų, ir tokius žmones tarpininkams tenka siųsti pas darbdavius, nes teisės aktai juos įpareigoja siūlyti laisvas darbo vietas. Darbdaviai, sulaukę šlitinėjančio kandidato, priekaištauja Darbo biržai, kad siunčia girtuoklius.
Darbo biržos direktorius Viktoras Trofimovas sako, kad jie neturi teisės kviesti policijos kliento blaivumui nustatyti, jeigu šis netriukšmauja ir nekelia pavojaus.
Darbo birža asmeniui, jeigu jis atitinka numatytus bedarbio kriterijus, suteikia bedarbio statusą. Nepaisoma, ar jis piktnaudžiauja alkoholiu, ar ne. Šis statusas žmogui suteikia teisę gauti socialinę ar nedarbo išmoką, kurias moka socialinės paramos skyriai ar „Sodra“.
Direktoriaus nuomone, valstybei reikia turėtų sistemą, strategiją, kaip spręsti alkoholizmo problemą, o ne priimti vienadienius sprendimus, orientuotus į pasekmes, o ne į priežastis.
Neteisinga bausti du kartus
Rima Kurlianskienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus patarėja
Norime atkreipti dėmesį, kad įstatymo projekto tikslas – piniginę socialinę paramą skirti tik tiems asmenims, kuriems tokia valstybės parama iš tikrųjų reikalinga, ir asmenys geba ją išnaudoti tikslingai – gali būti pasiektas esamomis teisinio reguliavimo priemonėmis, nes Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatyta, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, privalo derinti socialinės pašalpos teikimo asmenims, patyrusiems socialinę riziką, formas – nepinigine ir pinigais – savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
Socialinės pašalpos dydis pinigais negali viršyti 50 proc. paskirtos socialinės pašalpos dydžio. Be to, pritarus pateiktam siūlymui, asmuo už tą pačią veiką būtų baudžiamas du kartus: pirmiausia jam būtų pritaikyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė, o vėliau dar ir suvaržyta jo Konstitucijos 52 straipsnyje įtvirtinta teisė gauti valstybės garantuojamą socialinę paramą, t. y. nustatytos sankcijos socialinės apsaugos srityje.