Iš 38 jau balsavusių skyrių 28 įsitikinę, kad iš koalicijos būtina trauktis, 5 skyriai siūlo likti valdžioje ir 5 dar rekomenduoja persvarstyti koalicijos sutartį su „valstiečiais“. Bet partijos viršūnėse vienybės nėra – dalis įtakingų socialdemokratų mano, kad šiuo metu nėra pagrindo palikti koaliciją, o partijos lyderis Gintautas Paluckas neabejoja, jog buvimas koalicijoje su „valstiečiais“ tik dar labiau menkins socialdemokratų įvaizdį ir trukdys jiems vadovautis savo vertybėmis.
Nors Seime dirbantys socialdemokratai vengia atvirai kalbėti, kaip elgtųsi tuo atveju, jei partijos skyrių nuotaikas dėl pasitraukimo iš koalicijos patvirtintų ir taryba, Seimo kuluaruose jau seniai diskutuojama, kad kai kurie frakcijos nariai sieks likti valdžioje ir galbūt pereis į „valstiečių“ frakciją.
Partijos lyderis netiki išdavyste ir veidmainiavimu
Jis neneigė, kad dar praėjusį rudenį derybų su „valstiečiais“ metu dėl koalicijos sutarties skeptiškai vertino pasiektus susitarimus. O beveik metus trunkantis bendras darbas, pasak G. Palucko, įrodęs, kad „valstiečiai“ nesilaiko savo įsipareigojimų.
„Man nesuprantama, kodėl jie siekia centralizuoti darbą visose srityse – urėdijų ir valstybės valdymą, kultūros finansavimą, o tuo metu nevykdomi rinkėjams duoti pažadai. Mokytojų, gydytojų, socialinių darbuotojų algų problemos, „Sodros“ reformos ir kiti socialiniai klausimai nustumti į šalį ir nežinia, kada jų bus imamasi. Tos mokesčių reformos, kurias šiuo metu siūlo vyriausybė, derybose dėl koalicijos nebuvo svarstomos. Keista ir tai, kad derybų metu akcentuota „Sodros“ reforma jau visiškai pamiršta ir ji, atrodo, rūpi tik Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovui Stasiui Jakeliūnui“, – žėrė G. Paluckas priežastis, dėl kurių jis netiki koalicijos su „valstiečiais“ ateitimi.
Trauktis iš koalicijos priežasčių dar nėra?
„Tokią problemą spręsime pirmą kartą. Nežinau, kaip elgsis bičiuliai partijos taryboje. Ar jie dėl buvimo koalicijoje su „valstiečiais“ balsuos kaip asmenybės, ar kaip tais laikais, kai, vykstant į suvažiavimus, skyriuose būdavo nurodoma vadovautis partijos direktyvomis“, – svarstė socialdemokratų senbuvis, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas Algirdas Sysas.
Paklaustas, kokie galimi partijos tarybos, kurios posėdis numatytas rugsėjo pabaigoje, sprendimai, A. Sysas optimizmu netryško: „Net nereikia būti dideliu pranašu – skyriai mano, kad iš koalicijos reikia trauktis. Ką nuspręs taryba, neaišku. Lieps trauktis – trauksimės, leis dirbti – dirbsime. Kai žmonės dėl ko nors užsispiria, jokie argumentai nebeturi reikšmės.“
Kaip elgtųsi LSDP frakcijos Seime nariai, kurių mandatai laisvi, tuo atveju, jei taryba palaikytų skyrių sprendimą trauktis iš valdančiosios koalicijos, A. Sysas aiškaus atsakymo neturėjo: „Jeigu žmogui viskas „dzin“, tai jis elgsis, kaip jam patogiau, o jeigu jam rūpi partija ir jis – drausmingas partietis, tai paklus partijos sprendimams. Daugeliu atvejų net turėdamas priešingą nuomonę paklusdavau partijai, nors vėliau ir paaiškėdavo, kad buvau teisus.“
A. Sysas prisipažino sulaukiąs partijos bičiulių priekaištų, esą nenorįs trauktis iš valdžios tik dėl to, kad turi postą Seime. Tačiau tikino, kad ne postai jam svarbiausia, o tikslai ir darbas: „Nemažai Darbo kodekso pataisų nebūtų priimta, jei nebūčiau komiteto pirmininkas, nes balsuojant pirmininko balsas būna lemiamas. „Užsiciklinom“ išeiti ir apie nieką nebegalvojam. Ir rinkėjų, ir politologų, ir politikų akyse atrodome kaip prietrankos. Buvau pirmas, kuris sakė, kad į koaliciją su „valstiečiais“ nereikia eiti, bet dabar neturime argumentų, kodėl reikėtų iš jos trauktis. Kita vertus, ir nepasitraukę atrodytume kvailai. Patys save įvarėme į kampą“.
Partijos skyriams Seimas nerūpi?
Buvęs premjeras ir LSDP pirmininkas Seimo narys Algirdas Butkevičius, vertindamas partijos skyrių nuotaikas valdančiosios koalicijos atžvilgiu, pastebėjo, kad, matyt, jiems šiuo metu labiausiai rūpi būsimi savivaldybių rinkimai, o ne situacija Seime.
Jis teigė manąs, kad, jei partijos taryba nuspręstų trauktis iš koalicijos, toks sprendimas turėtų būti vykdomas.
Kokie būtų galimi partijos sprendimai, jei dalis socialdemokratų, dirbančių Seime, nenorėtų trauktis iš valdžios?
A. Butkevičius neatmetė tokio scenarijaus ir apgailestavo, kad jau dabar socialdemokratai savo rinkėjams atrodo prastai: „Kiekvienas politikas, išrinktas į Seimą, privalo jausti atsakomybę už savo ir savo atstovaujamos partijos įsipareigojimus, darbus bei stabilumą valstybėje. Jei pasirinkome kelią būti valdančiojoje koalicijoje, tai privalome stengtis dirbti, nors „valstiečiams“ ir stinga patirties būti valdžioje.“
Lietuvai socialdemokratijos reikia kaip oro
Vienas įtakingiausių socialdemokratų, Europos Komisijos narys Vytenis Andriukaitis, kalbėdamas apie svarstymus trauktis iš valdančiosios koalicijos, priminė savo skeptišką nuostatą dėl sprendimo eiti į valdžią su „valstiečiais“, kurie, anot jo, savo programoje turi nusigvelbę ne vieną socialdemokratinį siekį. Tačiau, jo žodžiais, „dabar reikėtų pasiūlyti jiems persvarstyti koalicijos sutartį ir turimus valdžios portfelius, o jeigu tai nepavyktų, spręsti, ką daryti toliau“.
Jis priminė, kad, kai buvo svarstoma ir sudaroma koalicija su „valstiečiais“, tarptautinė situacija buvo visai kitokia, dar nebuvo sprendimų dėl „Brexit“. Dabar, jo įsitikinimu, būtina tai įvertinti, juolab kad, Didžiajai Britanijai pasitraukus iš Europos Sąjungos, mažės jos struktūrinių fondų lėšos, o tai tiesiogiai palies ir Lietuvą.
„Į šiuos klausimus būtina atsakyti, nes nuo atsakymų priklausys ir mūsų šalies biudžetas, ir gyvenimas kitais, ir dar kitais metais. Todėl socialdemokratai privalo elgtis atsakingai, nes socialdemokratijos Lietuvai reikia kaip oro“, – tvirtino V. Andriukaitis.
Dar siūlo bandyti derėtis su „valstiečiais“
Buvęs vyriausybės ir partijos vadovas, šiuo metu Seime turintis įtakingą vicepirmininko bei Europos reikalų komiteto pirmininko postą, Gediminas Kirkilas rengia memorandumą, pagal kurį kartu su „valstiečiais“ būtų sudaryta socialdemokratų politinė darbotvarkė.
Politikas pripažino, kad partijos skyriuose akivaizdžiai vyrauja nuostata, jog socialdemokratų buvimas valdančiojoje koalicijoje – beprasmis. Tokią poziciją, baigiantis Seimo pavasario sesijai, dar labiau sustiprino slaptas „valstiečių“ ir konservatorių susitarimas dėl urėdijų reformos.
„Aš nesistebiu tokia partijos bičiulių pozicija. Jie nenori būti žeminami. O koalicijos partnerių laikysena mane stebina, kai jie, mūsų neinformuodami, tariasi su opozicinėmis partijomis“, – kalbėjo politikos veteranas.
G. Kirkilas nepaneigė kalbų, kad ne visi Seime dirbantys socialdemokratai norėtų trauktis iš valdžios. Bet jis atkreipė dėmesį ir į kylantį klausimą – ar socialdemokratams pasitraukus iš valdančiosios koalicijos „valstiečiai“ siektų perskirstyti šiuo metu jų turimus postus kitų partijų atstovams?
„Jeigu jie to sieks, mums teks trauktis. O apie visus galimus kompromisus privalome kalbėtis iki mūsų partijos tarybos posėdžio. Juk socialdemokratų programinės nuostatos beveik nesiskiria nuo vyriausybės programos. Tik joje numatyta pirmiausia vykdyti valdymo reformas, o mūsų programoje – socialines“, – kalbėjo G. Kirkilas.