Kurs sistemą už 1 milijoną eurų
Lauko tualetai – tikras aplinkos taršos šaltinis, keliantis didžiulę grėsmę gruntiniam vandeniui. Kaip tik dėl to Europos Sąjungos institucijos reikalauja šio palikimo kuo greičiau atsisakyti.
Tačiau Lietuvoje – tai didelis iššūkis. Kaip tik dėl to Europos Komisija prieš Lietuvą pradėjo pažeidimo procedūrą ir tai gresia nemenku kišenės patuštinimu.
Ieškant problemos sprendimo būdų Aplinkos ministerija teigia prie centralizuotų nuotekų tinklų neprisijungusiems vartotojams kurianti informacinę apskaitos sistemą. Ji turėtų kainuoti vieną milijoną eurų. Ši sistema fiksuotų, ar nuotekos tvarkomos pagal reikalavimus.
Be to, ji, anot Aplinkos ministerijos, turėtų tapti patikinimu Europos Sąjungos institucijoms, kad taikomi standartai ne žemesni nei nuotekas tvarkant centralizuotai. Duomenis į sistemą apie paimtą, vandentvarkos įmonėms perduotą nuotekų kiekį turėtų suvesti paslaugas teikiančios įmonės. Galiausiai Aplinkos ministerijos atstovai tikisi, kad vėliau ši sistema taps ir kontrolės įrankiu.
Svarbu tai, kad pagal Europos Sąjungos reikalavimus iki kitų metų gyvenvietėse, kuriose yra ne mažiau kaip 2 tūkstančiai gyventojų, 98 procentai turėtų būti prisijungę prie centralizuoto nuotekų tinklo. Priešingu atveju Lietuvai gresia kelių šimtų milijonų eurų bauda. Vis dėlto iki šiol tokį tikslą yra pasiekusios tik 17 savivaldybių iš 60.
Tuo metu vandens tiekėjai teigia, kad problemą padėtų išspręsti ir griežtesnė teršėjų kontrolė. Šiuo metu už netinkamą nuotekų tvarkymą gali grėsti bauda iki 300 eurų.
Savivaldybės atsakymas suglumino
Vis dėlto nors deklaruojama, kad valstybė deda didžiules pastangas mažindama lauko tualetų taršą, kasmet apie tai platinami pranešimai spaudai su principingais Aplinkos ministerijos ir kontrolę vykdančių institucijų vadovų pasisakymais, panašu, kad realybė gali būti visai kita.
Štai Vilniaus centrinėje dalyje esančiame Žvėryno mikrorajone vis dar stovi daugybė taršių lauko tualetų. Panaši situacija ir kituose Vilniaus centre esančiuose mikrorajonuose, pavyzdžiui, Šnipiškėse.
Žvėryno gyventojas, prašęs neviešinti jo tapatybės, neapsikentė, kad šalia jo sklypo esantys kaimynai vis dar naudojasi lauko tualetais, kurie, anot jo, teršia aplinką. Jis kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą, kuriam pranešė apie lauko tualetų taršą. Tačiau gavo kitokį atsakymą nei tikėjosi. Pranešėjo skundas buvo persiųstas savivaldybei. O ši gerų žinių neturėjo.
„Prie mano namo tvoros stovi net keli lauko tualetai. Tai vyksta XXI amžiaus Vilniuje. Miesto centre, kur tikrai atvestas vanduo ir kanalizacija. Šitie lauko tualetai be dugno, o apie civilizuotą jų išvežimą neina net kalba. Viskas susigeria į gruntinius vandenis. Kam samdyti įmonę ir išvežti, kai viskas ir taip susigeria? Tai yra grubus aplinkosauginis pažeidimas. Taip teršiama mūsų aplinka. Jau nekalbu apie nuolat tvyrančią smarvę. Valstybinės institucijos deklaruoja skiriančios baudas, bet nieko panašaus. Parašiau skundą aplinkosaugininkams, bet gavau juokingą atsakymą. Kur tos institucijos, kai reikia skirti baudas?“ - dėstė Žvėryno gyventojas.
Gyventojui patarė kreiptis į teismą
Savo skunde Aplinkos apsaugos departamentui Žvėryno gyventojas išdėstė tai, kad, anot jo, Kęstučio gatvėje esantys lauko tualetai teršia aplinką.
Tačiau į vyro birželio pradžioje aplinkosaugininkams išsiųstą skundą liepos mėnesį atsakė Vilniaus miesto savivaldybė.
Jos Administracinės veiklos skyriaus vedėjo pavaduotojas Vladimiras Michailovas informavo gyventoją, kad aplinkosaugininkai skundą persiuntė savivaldybei. Tačiau savivaldybė, anot jo, nėra linkusi bausti pažeidėjų.
„Vilniaus miesto savivaldybės administracija gavo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos 2022 m. birželio 10 d. raštu persiųstą Jūsų 2022 m. birželio 6 d. skundą dėl galbūt netinkamai prižiūrimų lauko tualetų žemės sklype Vilniuje.
Suprantamas Jūsų susirūpinimas dėl galbūt nepaisomų teisės aktų reikalavimų, tačiau Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2017 m. lapkričio 2 d. pažymoje nurodė, kad „Savivaldybė nėra prievartos (baudimo) taikymo institucija“. Veikdami pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme įtvirtintą savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės principą, visų pirma, siekiame optimaliai ir efektyviai naudoti turimus resursus, kad atskleistumėme tikrąsias priežastis, sąlygojusias netinkamą asmenų elgesį. Jūsų pateikta informacija padeda įvertinti visuomenei nepriimtinos veiklos pobūdį (vienkartinis pažeidimas ar sistemingas teisės aktų nepaisymas) ir parinkti adekvačias priemones. Mūsų patirtis rodo, kad problemas dažniausiai galima išspręsti geranoriškai bendraujant su asmenimis, kurių veiksmai (neveikimas) skundžiami, informuojant juos apie teisės aktų reikalavimus, patariant, kaip tinkamai elgtis ateityje. Baudimas yra prievartos priemonė, kuri taikoma tik kaip kraštutinė, kai jau yra išnaudotos visos kitos galimos prevencinės priemonės“, - savo rašte gyventojui nurodė V. Michailovas.
Vis dėlto jis pripažino, kad lauko tualetams yra keliami tam tikri reikalavimai ir jų reikia laikytis. Šiuo atveju nustatyta, kad lauko tualetus reikia ištuštinti. Tačiau ar jie turi sandarų dugną, ir ar jų turinys yra nuolat išsiurbiamas, rašte gyventojui nėra nurodyta.
„Tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu, 17 punkte nustatyta, kad lauko tualetai (biotualetai) turi būti nuolat švarūs, tvarkingi ir dezinfekuoti. Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas Viktor Marcinkevič pagal kompetenciją atliko patikrinimus skunde nurodytoje teritorijoje. Patikrinimų metu pareigūnas žemės sklype užfiksavo tris lauko tualetus, kurių vidus yra pakankamai švarus, tačiau jau reikėtų juos išsiurbti. Pareigūnui nepavyko surasti asmens, atsakingo už minėtų lauko tualetų priežiūrą, tačiau jis ir toliau atliks patikrinimus siekdamas tokį asmenį surasti ir įpareigoti pašalinti trūkumus.
Pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau − Įstatymas) nuostatas savivaldybių taryboms nėra suteikti įgaliojimai nustatyti nuotekų kaupimo rezervuarų įrengimo, eksploatavimo bei kontrolės reikalavimus ar reglamentuoti nuotekų vežėjų teises ir pareigas. Tokie įgaliojimai yra suteikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pagal Įstatymo 6 straipsnį“, - nurodė savivaldybės atstovas V. Michailovas.
Galiausiai jis apie galimą pažeidimą pranešusiam gyventojui pasiūlė individualiai kreiptis į teismą.
„Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad „kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas“. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustato civilinės atsakomybės sąlygas ir žalos bei nuostolių atlyginimo tvarką.
Jeigu Jūs ir (ar) kiti asmenys patyrėte ir (ar) patiriate žalą dėl konkretaus asmens veiksmų, siekdami apginti savo teises ir teisėtus interesus turite teisę civiline tvarka kreiptis į teismą“, - rašoma savivaldybės gyventojui išsiųstame rašte.
Vis dėlto gyventoją toks atsakymas papiktino. Anot jo, nenormalu, kai apie galimą pažeidimą pranešusiam asmeniui pasiūloma pačiam kreiptis į teismą ir taip bandyti sustabdyti aplinkos taršą.
„Lietuva deklaruoja kovą su lauko tualetais, kurių pas mus daugybė, – ir net miestų centre. O kai gyventojas ima ir praneša apie teršiamą aplinką, jam pasiūloma kreiptis į teismą ir taip saugoti gamtą. O valstybinės institucijos nieko nedaro. Tokia situacija yra visoje Lietuvoje“, - teigė Žvėryno gyventojas.
Neranda pažeidėjo
Delfi su klausimais kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę. Kaip nurodė savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Andžėjus Dinikis, savivaldybei esą nepavyksta nustatyti lauko tualetų savininko.
„Minėtą atvejį žinome, nes esame sulaukę gyventojo skundo. Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas patikrinimo vietoje metu nustatė, kad trys lauko tualetai priklauso 12 bendrasavininkų. Jie ganėtinai tvarkingi, tačiau jų turinį jau reikėtų išsiurbti.
Keli butai prie centralizuotos nuotekų sistemos nepajungti, todėl naudojasi šiais tualetais. 80 proc. šiuo adresu gyvenančių asmenų – nuomininkai. Kol kas apklausti gyventojai nurodo vieną nuomininką, jis šiuo metu yra išvykęs, todėl apklausti dar nepavyko. Tyrimas tęsiamas“, - dėstė A. Dinikis.
Delfi nepavyko susisiekti su lauko tualetų savininku.
Taip pat savivaldybės paklausėme, kiek per metus savivaldybė gauna skundų ir atlieka patikrinimų dėl lauko tualetų įrengimo ir naudojimo? Kiek pažeidimų nustatoma?
Atsakydamas į šiuos klausimus A. Dinikis teigė, kad savivaldybės įgaliojimai šioje srityje esą labai menki, todėl kontrolę turi vykdyti ir baudas skirti Aplinkos apsaugos departamentas: „Dėl lauko tualetų įrengimo ir naudojimo reikalavimų sprendžia Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdyba. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintas taisykles savivaldybė gali tik tik kosmetiškai ir estetiškai tikrinti dėl švaros ir tvarkos tualetuose. Šių taisyklių 17 p. nustatyta, kad lauko tualetai (biotualetai) turi būti nuolat švarūs, tvarkingi ir dezinfekuoti. Atskiros statistikos neturime.“
Be to, savivaldybės klausėme, ar ji turi statistiką, kiek vilniečių vis dar nėra prisijungę prie nuotekų tinklų ir naudoja lauko tualetus?
Ir gavome štai tokį atsakymą: „Aplinkos ministerijos skelbiamais 2020-ųjų duomenimis, prie centralizuotų nuotekų surinkimo sistemų neprijungtų gyventojų skaičius yra 7 054 GE (gyventojų ekvivalentas).
Bendrovė „Vilniaus vandenys“ vykdo ne vieną nuosavomis, Vilniaus miesto savivaldybės bei ES fondų lėšomis finansuojamą projektą, šiuo metu yra pateikusi dvi paraiškas Viešųjų investicijų plėtros agentūrai, vyksta jų vertinimas. Planuojama, kad įgyvendinus vykdomus bei paraiškoje numatytus projektus, bus prijungta 6 721 GE, o prijungtų gyventojų prie centralizuotų nuotekų surinkimo sistemų skaičius bus net 99,95 proc.
Per 2022-uosius Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje su „Vilniaus vandenimis“ buvo sudarytos 2 277 sutartys dėl centralizuotų nuotekų surinkimo paslaugų.“
Galiausiai paklausėme, kokius konkrečiai įgaliojimus šioje srityje turi savivaldybė: ar ji gali savininką, jei jo lauko tualetas teršia aplinką, įpareigoti jį pašalinti? A. Dinis teigė, kad savivaldybės įgaliojimai esą simboliniai. O realią kontrolės funkciją turi vykdyti Aplinkos apsaugos departamentas.
„Galime tik kosmetiškai ir estetiškai tikrinti dėl švaros ir tvarkos tualetuose. Įpareigoti pašalinti tualeto negalime – tai Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos kompetencija. Jei tualetas – privačiame sklype, savivaldybė gali įpareigoti jį valyti ir prižiūrėti, o ne pašalinti“, - nurodė A. Dinikis.
Pareigūnai atsakomybės kratosi
Taip pat klausimų turėjome ir Aplinkos apsaugos departamentui. Jo atstovė Jurgita Jasiūnienė į Delfi klausimus dėl šio konkretaus atvejo Vilniuje atsakė labai trumpai: „Lauko tualetai – savivaldybės reikalas.“
Vis dėlto Delfi Aplinkos apsaugos departamento atstovei priminė, kad departamentas tikrai turi įgaliojimus vykdyti nuotekų kontrolę. Tačiau J. Jasiūnienė vis tiek laikėsi pozicijos, kad ši sritis – savivaldybės kompetencija.
Kaip bebūtų, Aplinkos apsaugos departamentas turi įgaliojimus, kurie jam suteikia teisę vykdyti lauko tualetų kontrolę. Apie vykdomą kontrolę šioje srityje, vykdomus reidus ir skirtas baudas departamentas ne vieną kartą yra informavęs pranešimais spaudai.
Štai, pavyzdžiui, šių metų vasarį platintame pranešime spaudai teigiama: „Aplinkosaugininkai nuolat vykdo reidus tikrindami, kaip gyventojai, neprisijungę prie vandenvalos sistemų, tvarko nuotekas. Vykdant būtent individualaus nuotekų tvarkymo kontrolę, per metus atliekama daugiau nei 400 patikrinimų.“
Maža to, pareigūnai nurodo kad tai yra svarbi jų darbo dalis. „Tai svarbi mūsų darbo dalis, nes nuotekos, tvarkomos nesilaikant nuotekų tvarkymo reikalavimų, labai teršia aplinką. Jos ne tik užteršia gruntinius vandenis, bet ir grįžta į tų žmonių ar jų kaimynų šulinius“, – pabrėžė Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Elona Pipiraitė.
Tame pačiame pranešime spaudai teigiama, kad per visus 2021 m. aplinkosaugininkai nustatė 698 asmenis, aplinką teršusius nuotekomis. Ankstesniais 2020 m. nustatytas 541 pažeidimas.
Prioritetu nelaiko
Klausimų turėjome ir nuotekų tvarkymo politiką formuojančiai Aplinkos ministerijai. Aplinkos ministro Simono Gentvilo patarėja Aistė Žilinskienė stojo ministerijai pavaldaus Aplinkos apsaugos departamento pusėn ir teigė, kad kontrolę turėtų vykdyti savivaldybė.
Anot jos, Aplinkos apsaugos departamentas gali vykdyti kontrolę šioje srityje, tačiau priduria, kad ministerija aplinkos taršos dėl netinkamo nuotekų tvarkymo nelaiko prioritetu.
„Vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas yra savarankiškosios savivaldybių funkcijos. Lauko tualetų naudojimo taisykles nustato ir jų laikymosi priežiūrą vykdo kiekviena savivaldybė atskirai. Vilniaus m. savivaldybės atveju tai yra 2011 m. lapkričio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-326 patvirtintos Tvarkymo ir švaros taisyklės, kuriose, be kita ko, nurodoma, kad lauko tualetai (biotualetai) turi būti nuolat švarūs, tvarkingi ir dezinfekuoti, ir kad šių taisyklių laikymosi kontrolę užtikrina savivaldybės administracijos ir policijos pareigūnai. Šiose taisyklėse taip pat yra pateikiama nuoroda į kitas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintas taisykles – Vilniaus miesto teritorijų, kuriose nėra centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų, nuotekų tvarkymo taisykles.
Kol kalba eina apie tinkamą ir kaimynams problemų nekeliantį lauko tualetų naudojimą, kontrolę turėtų vykdyti savivaldybių įstaigos. Jeigu yra akivaizdus aplinkos teršimas dėl netinkamai naudojamo lauko tualeto ir/arba jei savivaldos institucijos prašo tarnybinės pagalbos šioje srityje, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai turi teisę atlikti individualaus nuotekų tvarkymo arba lauko tualetų naudojimo patikrinimus, nustačius pažeidimus taikyti administracinio poveikio priemones. Tačiau tai nėra tiesioginė valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės sritis ir ribotų valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės išteklių naudojimas tokių mažareikšmių pažeidimų išaiškinimui būtų daugiau išimtis, bet ne bendra praktika“, - nurodė A. Žilinskienė.
Ji minėjo, kad AAD galėtų imtis veiksmų, jei dėl lauko tualetų imtų kilti problemų kaimynams. Šiuo atveju problemų kilo, tačiau Aplinkos apsaugos departamentas vis tiek nesiėmė veiksmų.
Taip pat A. Žilinskienės paklausėme, ką ministerija galėtų patarti gyventojams, kurie norėdami apsaugoti aplinką, praneša apie galimą pažeidimą, tačiau vienos institucijos yra siunčiami pas kitą.
Be to, teiravomės, kiek Lietuvos gyventojų šiuo metu vis dar naudojasi lauko tualetais?
A. Žilinskienė pateikė štai tokį atsakymą: „Paskutiniais turimais duomenimis, bendrai individualiai nuotekas tvarko apie 23 proc. šalies gyventojų. Į šį orientacinį skaičių įeina naudojami individualūs nuotekų valymo įrenginiai, kaupimo talpos, taip pat ir lauko tualetai. Tačiau šiuo metu yra kuriama nuotekų tvarkymo informacinė sistema, kurios pagalba palaipsniui bus vis tikslinama informacija apie tai, kiek žmonių tvarko nuotekas individualiai, taip pat ir kokiu būdu tą daro.
Galiausiai paklausėme, ar ministerija turi planą, kada Vilniuje galėtų nelikti lauko tualetų? Ir ko reikia, kad tai įvyktų?
Anot A. Žilinskienės, tokį planą turėtų sudaryti pati savivaldybė: „Aplinkos ministerija nekuria planų atskiroms savivaldybėms. Kaip jau minėta, vadovaujantis įstatymais, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas yra savarankiškosios savivaldybių funkcijos. Savivaldybės šias funkcijas pradeda įgyvendinti, pasirengdamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros planus. Juose ir turi atsispindėti savivaldybių siekiai ir ambicijos nuotekų tvarkymo srityje.“
