Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis teigė, kad vengdamas stoti į partiją S. Skvernelis manevruoja suvokdamas, kad jam svarbiausias tikslas yra ne partiškumas, o savo reitingo išsaugojimas vardan ateities – arba rinkimų į prezidentus, arba kitų rinkimų.
Siekiant išsaugoti reitingą, pasak politologo, sąsajos su valstiečių-žaliųjų partija S. Sverneliui gali būti nelabai naudingos, nes „ši partija akivaizdžiai praranda pasitikėjimą visuomenės akyse, daro daug klaidų, komunikuoja gana ydingai“.
Politologas neatmetė, kad S. Skverneliui būtų naudinga turėti Seime jį palaikančią grupę, tačiau ji nebūtinai turi būti formali ir akivaizdi.
„Tai leistų jam daug rimčiau dirbti Seime, turėti savo lobistus. Tai gali būti ir valstiečių-žaliųjų gretose esantys žmonės, kuriuos galime įvardinti, kaip S. Skvernelio frakcija, nors jie nebus formalizuoti, tai gali būti kelių frakcijų atstovai, kurie vienaip ar kitaip susieti su S. Skverneliu ir jį palaikantys, ir atstovaujantys jį“, - sakė S. Skvernelis.
Jaučia laikinumo nuotaikas
Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius teigė, kad vengimas stoti į partiją yra ilgalaikė S. Skvernelio pozicija, „atskleidžianti jo vertybes, arba tiksliau vertybių nebuvimą“.
„Manau, kad pagrindinė tokio atsisakymo stoti į valstiečių-žaliųjų partiją priežastis yra prezidento rinkimai. Tai vienareikšmiškai reiškia, kad S. Skvernelio, nepaisant visų viešų neigimų, kursas yra į prezidento rinkimus, ir tai reiškia, kad premjero pozicija yra laikina stotelė“, - sakė V. Valentinavičius.
Politologas negailėjo kritikos S. Skverneliui dėl požiūrio į premjero pareigas - „ nenuoseklumo, oportunizmo, aiškios linijos nebuvimo“.
„Kartais susidaro vaizdas, kad S. Skvernelis neturi ambicijų būti tvirtu, aiškios krypties premjeru, kuris žino, ko nori. Laikinumo jausmas žiūrint į tai, kaip Skvernelis elgiasi Vyriausybės rūmuose, manęs neapleidžia“, - sakė V. Valentinavičius.
Neapsisprendė dėl stojimo į partiją
DELFI primena, kad S. Skvernelis pareiškė šiuo metu nemastantis apie stojimą į jį delegavusią Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungą.
Stojimo į partiją klausimo tikrai nėra mano aktualioje darbotvarkėje. Kol kas sprendimas šiuo klausimu - nepriimtas“, - DELFI teigė Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis. Jis savo poziciją perdavė per patarėją Tomą Beržinską.
Tačiau rugsėjo pabaigoje jis buvo užsiminęs, kad svarsto tokią galimybę. Esą apie tai jį skatina galvoti smūgis partinei sistemai, kai teisėsauga politinės korupcijos byloje pateikė įtarimus opoziciniam Liberalų sąjūdžiui ir frakcijos Seime neturinčiai Darbo partijai.
„Kalbant apie partinės sistemos stiprinimą, skaidrinimą, tokios diskusijos vyksta ir pas mus, bet manau, kad tai turėtų būti bendras sprendimas ne vien mano, o galbūt visų Seimo narių, kurie ėjo su „valstiečių“ sąrašu kaip nepartiniai“, – žurnalistams tada Vyriausybėje sakė S. Skvernelis.
„Galiausiai labai svarbus yra ir pačios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos apsisprendimas“, – pridūrė jis. Pasak ministro pirmininko, klausimas dėl galimybių jam tapti „valstiečių“ pirmininku kol kas yra per ankstyvas. Šiuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai priklauso 33 iš 56 „valstiečių“ frakcijos Seime narių.