DELFI TV debatai prasidėjo klausimu apie šių kandidatų žodžių karą dėl kompetencijų. Nei vienas iš kandidatų neparašė sau pažymio, bet abu tvirtino, kad jiems užteks kompetencijų užimti prezidento pareigas.
Abu kandidatai pabrėžė savo ankstesnio darbo patirtis. G. Nausėda minėjo tiek savo vyriausiojo analitiko darbą privačiame banke, tiek Lietuvos banke. S. Skvernelis – darbą valstybinėse institucijose, dėstytojavimą.
„Esu pasirengęs visapusiškai, (...) ir stebiuosi kolegos drąsa tokį iššūkį priimti“, – sakė S. Skvernelis teikdamas, kad prezidento pareigose „reikia gerai suvokti valstybės valdymo mechanizmą“, o jo varžovas „paskutinius penkiolika metų dirbo banko analitiku“.
DELFI TV startuoja prezidentiniai debatai. Juos moderuoja DELFI.lt vyr. redaktorė Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė ir Žinių radijo žurnalistas Aurimas Perednis. Pirmuosiuose debatuose susitinka G. Nausėda ir S. Skvernelis.
Debatus tiesiogiai galite stebėti per DELFI TV ir DELFI TV Youtube kanalą, o klausyti per „Žinių radiją“.
Transliacijos lange kviečiame užduoti klausimus ir dalį vedėjai užduos kandidatams. Klausimus vienas kitam galės užduoti ir kandidatai.
G. Nausėda tvirtino, kad vienas iš jo pranašumų – kad jis yra ekonomistas, makroekonomistas. Jo teigimu, jis daug ką supranta ne iš biurokratinės pusės.
„Šiandien mums labiausiai reikia ne užveržti varželius, ne kažką atleisti ar nubausti, – kalbėjo G. Nausėda. – Dabar labiausiai reikia gerai funkcionuojančios ekonomikos, kuri „šiandien dažnai dusinama“.
„Galėčiau atlikti tą moderatoriaus vaidmenį, – teigė G. Nausėda. – Palyginčiau tai su teisėjo vaidmeniu futbolo aikštėje.“
G. Nausėda sukritikavo „valstiečius“, teigdamas, kad S. Skvernelio atstovaujama partija pastaruoju metu ne siekia bendro sutarimo, o kovoja.
Kritikos strėlę į S. Skvernelio pusę G. Nausėda paleido ir kalbėdamas apie užsienio kalbų mokėjimą. „Manau, kad tiek anglų kalbos žinojimas, tiek vokiečių kalbos žinojimas, tiek dar nepamiršta rusų kalba, leistų man lengvai bendrauti“, – teigė G. Nausėda.
Įvardino galimus komandos narius
G. Nausėda buvo paprašytas įvardyti„ ką kviestų į savo komandą. Kaip patarėją užsienio politikos srityje jis įvardijo Liną Kojalą, o gynybos klausimais – generolą Joną Vytautą Žuką.
G. Nausėda pridūrė, kad su generolu jau yra kalbėjęs dėl galimybės užimti šias pareigas.
S. Skvernelis po G. Nausėdos pasisakymo tvirtino, kad „valstybei reikia ne moderatoriaus“. „Būtų keista matyti futbolo varžybas, kai teisėjas po švilpuko priimtų sprendimą, vienodą ir vienai, ir kitai komandai“, – tvirtino S. Skvernelis.
Premjeras, priešingai nei G. Nausėda, neįvardijo ir komandos, kuri galėtų sudaryti jo artimiausią ratą laimėjus rinkimus. „Man būtų reikalingi, kaip ir šiandien yra, patarėjai, ne pritarėjai, kurie sako realybę, nepagražintą, – teigė S. Skvernelis. – Pavardes šiandien minėti turbūt būtų nekorektiška.“
S. Skvernelis užsienio kalbų mokėjimą įvardijo kaip privalumą tačiau pridūrė, kad nemokėjimas nėra minusas, priešingai, esą valstybinės kalbos vartojimas padeda neįsivelti į netikslių frazių interpretacijas.
„Vertinu kaip privalumą ir tikrai yra gerai, kad gali laisvai kalbėtis ir kalbėti. Man tai nėra kliuvinys, – teigė S. Skvernelis ir pridūrė. – Svarbu preciziškai reikšti savo mintis. Bet koks neatsargus žodis, nepamatuota frazė, gali būti interpretuota neteisingai.“
Priminė 2008 m. Nausėdos išsakytą raginimą skolintis
Debatų metu S. Skvernelis priminė G. Nausėdai jo paties prieš dešimtmetį pasakytą frazę apie esą „auksinį laiką“ būstams pirkti.
„Kas prieš dešimtmetį buvo padaryta, nelengva pamiršti, – teigė S. Skvernelis ir pridūrė, kad nenori švaistytis kaltinimais, tačiau priminė seną G. Nausėdos įžvalgą. – Skatinimas įsigyti nekilnojamąjį turtą sakant, kad 2008 metai – patys geriausi, dabar auksinis laikotarpis.“
S. Skvernelis teigė, kad esą lietuviai po raginimo pirko būstus, kurių vertė netrukus krito trečdaliu.
G. Nausėda teigė, kad S. Skvernelis „citatas išverčia į kitą pusę“.
„Šiandien jaučiu didelį savo privalumą, nes šioje vietoje profesiškai didžiuojuosi, kad galėjau įžvelgti burbulų sprogimą dar 2006 metais“, – teigė G. Nausėda.
G. Nausėda teigė, kad „jaučiasi visiškai sąžiningai prieš Lietuvos žmones“.
Nausėda: kita krizė – tikėtina 2020 m.
G. Nausėdos matymu, ekonominė perspektyva nėra tokia paprasta, kaip gali atrodyti. Jis turėjo mintyje investicinių nuotaikų kritimą Europos Sąjungoje, grėsmę, kad intensyvės prekybos karai, „Brexit“ pasekmes.
„Teigti, kad visai nėra jokių debesėlių Lietuvos ekonomikos kelyje, aš negalėčiau. Kita vertus, ši krizė arba sunkmetis, kuris gali ateiti veikiausiai apie 2020 m. vyks pagal šiek tiek kitokį scenarijų, negu buvo 2008-2009 m., kadangi tuo metu finansų sektoriaus reguliavimas buvo nepatenkinamo lygio. Tai lėmė labai dideles krizės apraiškas, pirmiausia, JAV, investiciniuose bankuose, per reitingų agentūras nuvilnijo per visą pasaulį“, – sakė G. Nausėda.
Jo vertinimu, dabar jau yra nemažai padaryta, kad būtų sudėti saugikliai į finansų sistemą, ir kad bent jau finansų sistema nebūtų krizės epicentras.
„Todėl manau, kad tas epicentras gali būti prekybos santykiai, kurie didele dalimi yra nulemti subjektyvių sprendimų. Todėl manau, kad pasaulio ekonomikos, taip pat ir Lietuvos, laukia ne tai, kad recesija, bet augimo sulėtėjimas, kuris apsunkins ir socialinių sprendimų sprendimą“, – sakė G. Nausėda.
Skvernelis: galimoms krizėms ruošiamasi
S. Skvernelis sutiko, kad per praėjusią krizę finansų priežiūros institucijos nekokybiškai atliko savo funkcijas.
„Kalbant apie prognozes, taip – šalies ekonomika ir šiais metais augs. Ji galbūt neaugs tokiu procentiniu punktu kaip 2018 m., kai mes augome gerokai virš 3 proc. BVP. Mes prognozuojame, kad augimas turėtų būti iki 3 proc.“, – sakė S. Skvernelis.
Jo vertinimu, prognozės yra pagrįstos.
„Kalbant apie vieną iš šalies ekonomikos variklių – eksportą, tikrai su nerimu laukėme šių metų pirmo ketvirčio, matome, kad eksportas nelėtėja, eksporto rinkos yra diversifikuotos. (…)
Nežinome, kaip pasibaigs „Brexit'o“ istorija, o kalbant apie sekančią finansinę perspektyvą turime orientuotis į ją jau be JK indelio. Labai svarbu, koks bus santykis JK su ES“, – kalbėjo S. Skvernelis, pabrėždamas Japonijos svarbą.
Nors S. Skvernelis nekalbėjo apie kokias nors neigiamas perspektyvas, jis paminėjo, kad Vyriausybė jau šių metų pabaigoje turės 1,5 mlrd. eurų rezervą, kuris būtų naudojamas krizei ištikus.
Šių metų metų pabaigoje mes turėsime 1,5 mlrd. rezervą.
Nausėda: nesutinku, kad Lietuvoje turėtų likti 2,5 miesto
S. Skvernelis teigė, kad „neužtenka turėti idėjų, reikia turėti ryžto tas idėjas įgyvendinti“ ir pridūrė, kad už Visagino atsigavimą nuopelnai turėtų atitekti valstybei, o ne verslininkams.
S. Skvernelis taip pat nesutiko, kad Lietuva neturi regioninės politikos, kaip teigė G. Nausėda. „Reikia tokios Lietuvos, kur ir miestuose, ir kaimuose žmonės galėtų gyventi“, – teigė premjeras.
G. Nausėda, toliau kritikuodamas regionų politiką, pabrėžė, kad nesutinka su kai kurių kandidatų mintimis, kad „Lietuvoje turi likti du su puse miesto“. „Negalime sukurti Lietuvos, kur su šlepetėmis galim nueiti į savo darbo vietą ir ten dirbti“, – teigė G. Nausėda.
Debatų metu kandidatai taip pat buvo paprašyti įvardyti, kur vyktų antrojo užsienio vizito metu. S. Skvernelius įvardijo, kad rinktųsi Latviją, o G. Nausėda – Berlyną, tačiau pridūrė, kad trečias vizitas greičiausiai būtų į Latviją: „Pasakyti latviams, kad jie – broliai“.
Apsibrėžė politines pažiūras ir apsimainė komplimentais
S. Skvernelis rekomenduotų skaityti istorinę literatūrą apie „sunkų tarpukario istorijos momentą“. Jis ypač rekomendavo pasižiūrėt apie tai, kaip politams pavyko priimti sprendimus sunkiu laikotarpiu – 1939-1940 m.
Paprašytas pasakyti komplimentą konkurentą G. Nausėda sakė S. Skvernelis neblogai i dirba premjero pareigose, yra ūkiškas žmogus, mėgsta sodininkystę.
Jis sakė, kad tapęs prezidentu labai rimtai svarstytų jo kandidatūrą į premjerus.
S. Skvernelis patikslino, kad, jei taptų prezidentu, pagal Konstituciją negalėtų siūlyti G. Nausėdos į premjerus. Kaip G. Nausėdos pliusus S. Skvernelis pasakė, kad jis yra inteligentiškas, išsilavinęs žmogus.
Paprašytas įvardinti savo politines pažiūras, S. Skvernelis sakė, kad jis yra daugiau kairysis nei dešinysis. G. Nausėda sakė, kad jis yra centro dešinės politinių pakraipų.
Nausėda: Astravo AE elektra gali pasiekti ir Lietuvą
Į klausimą, ar jo pasiūlymas dėl Astravo AE buvo rimtas, jis užtikrintai pateikė teigiamą atsakymą. „Šimtu procentų rimtas pasiūlymas, tai ne mano sugalvotas, tai išanalizuota su specialistais, – teigė premjeras. – Mes privalome užtikrinti, kad informacija apie galimus incidentus mus pasiektų nedelsiant.“
S. Skvernelis teigė, kad džiaugiasi dėl lenkų pozicijos. „Džiaugiuosi, kad turime lenkų tvirtą paramą ir poziciją nepirkti (elektros iš Astravo AE – DELFI), deja, negaliu to pasakyti apie latvius“, – teigė premjeras.
G. Nausėda pasidžiaugė, kad šiuo klausimu jų nuomonės sutampa.
„Egzistuoja įstatymas, pagal kurį mes ginamės dėl nesaugios ir nesaugiai pagamintos elektros, – teigė G. Nausėda. – Neperkame ne dėl to, kad nemėgstame savo kaimynės, o dėl to, kad AE pastatyta nesaugioje vietoje.“
G. Nausėda teigė, kad Lietuva jokiais būdais negali pirkti elektros iš Astravo AE, tačiau pridūrė, kad kone neįmanoma apsisaugoti nuo kitų kaimynių, per kurias ši elektra gali pasiekti Lietuvą.
„Tai visiškai realu, – apie tai, kad Astravo AE elektra gali pasiekti ir Lietuvą, kalbėjo G. Nausėda ir pridūrė, kad būtina vieninga pozicija. – Šiandien kol nėra vieningos pozicijos šiuo klausimu, tokios galimybės atmesti negalime.“
Teigia, kad atlyginimai didėja
S. Skvernelis teigė, kad vienas iš jo prioritetų – susigrąžinti į tėvynę emigrantus. „Mano prioritetas, kad čia būtų darbo jėga, kad susigrąžintume iš užsienio žmones, kurie gal daugiau uždirba, bet dirba vergiškomis sąlygomis“, – teigė premjeras ir sulaukė G. Nausėdos kritikos.
G. Nausėdos teigimu, pirmiausia valstybė turi rodyti pavyzdį privačiam sektoriui ir pakelti algas. „Pakelkite viešojo sektoriaus algas“, – ragino G. Nausėda.
S. Skvernelis teigė, kad atlyginimai jau yra pakelti, esą pernai metų paskutinio ketvirčio duomenimis, viešajame sektoriuje atlyginimai viršijo tūkstantį eurų ir peršoko net privatų sektorių.
Nausėda kritikuoja dėl veiksmų užsienio politikoje
Kalbant apie užsienio politiką, G. Nausėda pažymėjo, kas nesiimtų tik kardinaliai vienos pusės nuomonės. „Lietuvai reikia užsiimti aiškia pozicija ir nepataikauti nei vienai, nei kitai pusei. Ten kur Trumpas neteisus, pasakyti, kad nepalaikome. Ten kur ES, taip pat“, – teigė G. Nausėda.
S. Skvernelis pridūrė, kad „bus sunku laviruoti, jei norėsime būti geri visiems“.
Debatų metų G. Nausėda teigė, kad „šiandien, stebint Lietuvą iš išorės, nežinia, kuri užsienio politika yra tikroji: ar pono Skvernelio, kuris nėra įgaliotas šiuo metu užsienio politiką formuoti, ar prezidentės“.
„Savo poziciją išsakiau kaip kandidatas ir tokią teisę turiu tai padaryti, – atsakė S. Skvernelis. – Jei būčiau išsakęs Vyriausybės poziciją, tai be abejo būtų visiškai kitas derinimo mechanizmas ir kita pozicija.“
G. Nausėda taip pat sukritikavo S. Skvernelį, kad šis esą gauna dėmesio ir kaip premjeras, nors yra kandidatas. S. Skvernelio teigimu, jis tame nieko blogo nemato, nes ne vienas ministras pirmininkas dalyvavo rinkimuose. „Seimo rinkimai – tie patys rinkimai, – teigė S. Skvernelis. – Nematau privalumų, matau didžiulį apsunkinimą, nes turiu atlikti ir premjero pareigas. Ir šiandien darbo metu turėjau įdomią diskusiją, tai paėmiau laisvą dieną.“
S. Skvernelis teigė, kad „aiškiai apribojo savo kompetencijas“.
Kandidatai – apie savo valdymo stilių
Kalbėdamas apie tai, kaip priartinti valdžią prie žmogaus, G. Nausėda teigė, kad „Prezidentas turi pradėti nuo savęs“.
„Prezidentūra neturi tapti uždaru pastatu, (…) kur vieną kartą per metus įteikiami medaliai“, – sakė G. Nausėda.
Jis teigė, kad nori, kad prezidentūroje būtų Regionų taryba, Socialinis forumas, kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis atlieka įstatymų ekspertizė.
„Prezidentūra nebūtinai turi būti visada Vilniuje. Prezidentas kartu su komanda galėtų dirbti ir Kaune, ir kitose vietose“, – svarstė G. Nausėda.
Jis sakė, kad jo žmonės per susitikimus klausia, ar sugrįžtų, jei būtų išrinktas. Kandidatas pažadėjo, kad sugrįš.
S. Skvernelis konkurentui priminė, kad Lietuvos institucijų buveinės yra įtvirtintos įstatymuose, tai gi Prezidentūra negalės išvažiuoti.
Jo nuomone, pagrindines žmonių nepasitikėjimo priežastis įvardino Vytauto Bako (Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko ir jo štabo vadovo) tyrimas, kuris parodė, kad „valstybė vairuojama nuo galinės sėdynės (…) prekiaujama teisingumu“.
„Reikia, kad išrinkti žmonės vadovautų mūsų šaliai, (…) kad žmonės, kurie išrenka valdžią, jaustųsi šeimininkai“, – sakė S. Skvernelis.
Jis taip pat sakė, kad šalies vadovas turi būti vienodai teisingu visiems.
„O šnekėtis, girdėti nesuderintus klausimus yra labai svarbu“, – sakė S. Skvernelis.
Tada abu kandidatai puolė gintis, kad tikrai čia šitoje vietoje nekritikavo Dalios Grybauskaitės.
G. Nausėda pabrėžė, kad daugelį dalykų, kuriuos darė D. Grybauskaitė vertina labai teigiamai.
„Dėl jos geopolitinės pozicijos niekam nekilo abejonių, ir tą kartelę reikia nešti“, – sakė G. Nausėda pabrėždamas, kad vis dėlto, kaip žmogus jis turės savo stilių.
S. Skvernelis taip pat pagyrė D. Grybauskaitę.
„Tik prezidentės dėka buvo išspręstas klausimas dėl krašto apsaugos sistemos pokyčių“, – sakė S. Skvernelis. Tačiau plėtoti šios temos jis nebuvo linkęs, ir sakė, kad reikia galvoti apie būsimą etapą.