Politikas mano, kad A. Bilotaitė turėtų prisiimti politinę atsakomybę.
„Matosi, kad sudėtinga ministrei pirmiausiai dėl jos kompetencijos vadovauti tokiai sudėtingai ministerijai. Aš manau, kad ministrei per sunku darbuotis šiose pareigose“, – patikino jis.
Nežino elementarių dalykų
Ketvirtadienį vykusio opozicijos ir A. Bilotaitės susitikimo metu, pasak S. Skvernelio, ministrė dorai neatsakė nei į vieną klausimą.
„Gali būti žmogus šiek tiek nekompetentingas, bet kad tokia nekompetencijos puokštė susikoncentravusi šios ministrės asmenyje, buvo sunku įsivaizduoti, mes negavome nei vieno elementaraus atsakymo. Sulaukdavome klausimo į klausimą, net elementaraus dalyko kas ministrui privaloma žinoti, ji nežino“, – žurnalistams seime sakė S. Skvernelis, pridūręs, kad ministrė esą nežinojo, kaip ji įvertino generolo R. Pociaus tarnybinę veiklą, nors dvejus metus iš eilės ji siūlė šią veiklą vertinti labai gerai.
Todėl, S. Skvernelio įsitikinimu, priekaištai, kurie reiškiami Viešojo saugumo tarnybai, neturi jokio pagrindo.
„Kuo daugiau kalbama, tuo daugiau meluojama kalbant apie riaušių suvaldymą ir tai jau yra didžiulė problema, kuri turėtų baigtis ikiteisminio tyrimo medžiaga. Nepaisant to, kad bus nustatyta atsakomybė žmonių, kurie dalyvavo riaušėse, bet jų atžvilgiu vis dėlto panašu, kad valstybės veiksmai, prievarta buvo galimai naudojama ne visai teisėtai“, – kalbėjo jis.
Pasak jo, reikia parlamentinio tyrimo, nes jo metu davus priesaiką privaloma atsakyti į klausimus, o ne atsakant į klausimus uždavinėti savo klausimus.
„Esminis klausimas, tai visa situacija, susijusi su įvykiais prieš riaušes, kaip joms buvo ruošiamasi, įvykiai riaušių metu ir, svarbiausia, ar pareigūnai ir aukščiausias vidaus reikalų ministerijos pareigūnas, politikas, atliko tinkamai savo pareigas. Ar nebuvo klastojami dokumentai, ar buvo įforminta viskas taip, kaip numato įstatymas. Tokie pasakymai, kad, žinote, mes vadovaujamės tik įstatymais, bet nesivadovaujame poįstatyminiais aktais, leidžia dar kartą daryti prielaidą, kad šiuo atveju teisė galėjo būti pažeista“, – ką turėtų aiškintis komisija, svarstė S. Skvernelis.
Jis pridūrė, kad teisės aktuose yra numatyta ir viceministrų atsakomybė.
Paklaustas apie A. Bilotaitės susitikimo metu iškeltą klausimą, kuo baigėsi tyrimas, aiškinęsis ar 2018 metais VST vadas Ričardas Pocius tarnybinį automobilį naudojo vestuvėms, S. Skvernelis sakė negalintis pasakyti, kaip tas tyrimas klostėsi.
„Jeigu buvo atlikti tarnybiniai patikrinimai, tai tą padarė VRM, reikia tuometinio ministro klausti“, – sakė jis.
Panašu, kad riaušėms nepasiruošta
Pasak S. Skvernelio, kad kuo daugiau ministrė kalba apie riaušes, tuo labiau kyla abejonių dėl to, ar riaušėms tinkamai pasiruošta.
„Panašu, kad nebuvo tinkamai pasiruošta. Iš to, ką mes matėme prie Seimo ir nemažai Seimo narių patyrėme asmeniškai, panašu, kad tų pajėgų nebuvo, jos buvo pasitelktos per vėlai, buvo chaosas. Bet visa tai sąlygojo tai, kad, pasirodo, buvo nevykdoma, kas procedūrose labai aiškiai pasakyta. Jei būtų viskas daroma pagal patvirtintą to paties vidaus reikalų ministro planą, gal to chaoso būtų buvę mažiau“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Dar vienas klausimas, anot jo, į kurį reikia atsakyti – kiek informacijos apie galimas riaušes buvo iš anksto, kokių institucijų prieš riaušes buvo prašoma įvertinti rizikas.
„Tuo metu, kai apsuptas Seimas, kai stumdomi Seimo nariai, prieš juos smurtaujama, galvoti, kad čia daugiau nieko nebus ir riaušių nebus, matyt, yra nusikalstamas aplaidumas“, – teigė Seimo narys.
Jo teigimu, atitinkamos institucijos turėjo vertinti grėsmes, tačiau reikėjo ir reaguoti į besikeičiančią situaciją prie Seimo, kuri kito greitai ir ne į gerąją pusę.
S. Skvernelis nenorėjo vertinti buvusio Vilniaus policijos Sauliaus Gago, nepaskelbusio plano „Vėtra“ veiksmų, sakydamas, kad nereikia kištis į konkrečių tarnybų veiklą, bet reikia vertinti atsakomybę už visos sistemos darbą.
„Net yra pareiga, susijusi su riaušėmis, vidaus reikalų ministerijos ir ministro arba ministrės. Jeigu kažkas iš pavaldžių įstaigų netinkamai vykdė funkcijas, tai irgi yra politinė ministerijos atsakomybė, kas ten koks pareigūnas kažko nepadarė – jeigu nepadarė, tai yra vidaus statuto rėmuose atliekami tarnybiniai patikrinimai ir pasižiūrima“, – sakė ji.
S. Skvernelis neigiamai vertina A. Bilotaitės planus galbūt atsisakyti operacinio plano „Vėtra“.
„Atsisakyti poįstatyminių aktų reikštų, kad viską reikia perkelti į įstatymą, nes mes kalbame apie valstybės prievartos, pakankamai sudėtingos ir sunkios prievartos, naudojimą taikos metu prieš savo piliečius ir galimai savo piliečius. Negali būti taip, kad tai bus palikta policijos pareigūno diskrecijai, tokiam chaosui, kuris, panašu ir buvo – kaip sugalvoju, taip darau. Čia lygiai tas pats, kad mes suteikiame policijai teisę naudoti ginklą, bet pasakome, kad pats policininkas nuspręs, ką nušauti, ką sužeisti, tai taip būti negali. Keista, nes pagal biografiją ministrė yra teisės mokslus krimtusi ir baigusi kažką, tuos dalykus turėtų žinoti“, – teigė politikas.
Bilotaitė: nesu atsakinga už riaušių valdymą
Po susitikimo su opozicijos atstovais ministrė A. Bilotaitė teigė, kad po 2009 metų riaušių planas „Vėtra“ buvo keistas, bet dabartinė situacija verčia dar kartą jį peržiūrėti, nes reikia eiti moderniu keliu.
„Reikia pripažinti, kad planas „Vėtra“ tam tikra prasme yra sovietinis reliktas“, – sakė ji.
Paklausta, kas jame yra sovietinio, jei planas rengtas 2001 metais, A. Bilotaitė teigė, kad nors planas ir yra atnaujintas, yra svarstoma apie kitokį kelią ir šio plano galbūt gali būti atsisakyta.
Pokyčių, pasak jos, reikia, nes bendras darbas, koks turėtų būti, tarp policijos ir VST, jos netenkina.
„Šiandien reikia kalbėti jau nebe apie generolą R. Pocių, kuris yra vakar diena, šiandien turime kalbėti apie tai, kaip mes pasirūpinsime mūsų valstybės saugumu, saugumas yra pagrindinis klausimas. Ir vienas neadekvatus generolas neturi kelti tokios situacijos, kuri kenkia įvaizdžiui ir netgi yra grėsminga šiame geopolitiniame kontekste“, – sakė ji.
Paklausta, kodėl jos įsakymas nebuvo teisiškai įformintas, A. Bilotaitė sakė esanti visiškai rami, nes ėmėsi veiksmų, kurie buvo reikalingi riaušių prie Seimo metu. Ji pakartojo žodžiu kreipusis į VST, o procedūriniai dalykai, pasak jos šiandien vėl bandomi kelti, nors tai esą jau svarstyta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete.
„Klausimas, kodėl daugiau negu po metų šis klausimas yra iškeliamas, kai riaušių byla pasiekia teismą. Man jau kelia klausimus apie tai, kad galbūt kai kurie politikai turi kažkokių norų“, – kalbėjo ji.
Įforminti įsakymą, anot jos, pagal teisės aktus nėra ministro pareiga, nes tai turėjo padaryti VST ir Policijos departamentas.
„Šitas procedūrinis dalykas nekeičia esmės tų dalykų, kurie vyko. Procedūrinis įforminimas. Aš nesu, kaip ministrė, atsakinga už riaušių valdymą, aš taktinius dalykus palieku pareigūnams, kas jų pareiga ir funkcija. Įvertinimai po riaušių vyko ir tikrai buvo įvardintos konkrečios klaidos ir po buvo padarytos išvados ir išmoktos pamokos“, – teigė ministrė.
Buvęs VST vadas R. Pocius interviu Delfi išsakė kaltinimus nekompetencija ir mobingu. Iš pareigų pasitraukęs generolas teigė, jog po riaušių jo santykiai su ministre tapo įtempti, jis ne kartą sulaukė raginimų trauktis.
Kai kuriuos jo teiginius A. Bilotaitė pavadino „liguistais kliedesiais“, o nepasitikėjimas R. Pociumi, anot jos, susijęs ne su riaušių malšinimu, o generolo požiūriu į darbą. Buvusį VST vadą A. Bilotaitė apkaltino nebuvus darbe, melavus, nedalyvavus ministerijos organizuotuose pasitarimuose, teigė, jog jam nebuvo įmanoma prisiskambinti, nors nepaprastosios padėties metu jis turi būti pasiekiamas visą laiką.
Kelių opozicinių partijų atstovai pasiūlė atlikti parlamentinį tyrimą išsiaiškinti situacijai, abiem pusėms apsikeitus kaltinimais.
