Kaip rodo statistika, surinkti duomenys, 2014 metais beveik pusės visų namų ūkių pragyvenimo šaltinis buvo socialinės išmokos. Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo ribos – 8,3 proc., tarp bedarbių – 62,6 proc., tarp senatvės pensininkų – 22 proc. asmenų.
Būstuose be vidaus tualetų gyveno 13 proc. asmenų, be vonios ar dušo – 12 proc. Būstus su varvančiu stogu, supuvusiais langais, grindimis ar drėgnomis sienomis namais vadino beveik kas penktas gyventojas.
Statistinė informacija apie gyventojų pajamas, skurdo rizikos lygį ir sudėtį, materialinį nepriteklių, būsto sąlygas, gyventojų turimų skolų naštą, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, galimybę patenkinti kai kuriuos vartojimo poreikius pateikiama metiniame Lietuvos statistikos leidinyje „Gyventojų pajamos ir gyvenimo sąlygos 2014“.
Vienam namų ūkiui – pusė vaiko
2014 m. vidutinis namų ūkio dydis buvo 2,28 asmens, vienam vidutiniškai teko 0,51 išlaikomo vaiko. Daugiau kaip trečdalį (36 proc.) visų namų ūkių sudarė vienas asmuo, šeimos su vaikais – 32 proc.
Kaime kas trečias gyveno iš pensijos
Daugiau kaip pusės (59 proc.) namų ūkių pagrindinis piniginių pajamų šaltinis 2014 m. buvo darbo pajamos. Samdomojo darbo pajamas kaip pagrindinį pajamų šaltinį įvardijo 54 proc. namų ūkių.
39 proc. namų ūkių pagrindinis pragyvenimo šaltinis buvo socialinės išmokos. Kaimuose beveik trečdalio (32 proc.) – senatvės pensija.
Išsiskiria didieji miestai
Vieno namų ūkio disponuojamosios pajamos 2014 m. sudarė vidutiniškai 784,2 euro per mėnesį, o disponuojamosios pajamos vienam namų ūkio nariui – 344,4 euro per mėnesį.
Kas dešimtas turėjo ne būsto paskolų
Vartojimo poreikiams tenkinti namų ūkiai naudojosi ne tik savomis, bet ir skolintomis lėšomis. 2014 m. beveik kas dešimtas (9,5 proc.) namų ūkis turėjo vartojimo, studijų paskolą, buvo įsiskolinęs už išsimokėtinai pirktus daiktus ar gautas paslaugas.
Vienokią ar kitokią paskolą (išskyrus būstui įsigyti) turėjo 9,4 proc. miesto ir 9,8 proc. kaimo namų ūkių.
19 proc. skolininkų nurodė, kad paskolos grąžinimas jiems nėra finansinė našta, 56 proc. – kad tai labai didelė našta.
Televizorius, telefonas ir skalbyklė nebėra prabanga
Beveik visi asmenys gyveno namų ūkiuose, turinčiuose spalvotą televizorių ir telefoną. Namų ūkiuose, turinčiuose skalbimo mašiną, gyveno 95 proc. asmenų, turinčiuose automobilį – 71 proc. Beveik pusė namų ūkių, neturinčių minėtų daiktų, kaip pagrindinę to priežastį nurodė lėšų stoką.
Žemiau skurdo rizikos ribos esantys gyventojai buvo prasčiau apsirūpinę minėtais dalykais. Telefono neturėjo 5 proc. žemiau skurdo rizikos ribos gyvenančių asmenų, skalbimo mašinos – 13 proc., automobilio – 59 proc.
Kasdienybė – lauko tualetai
Būstuose be tualeto su nutekamuoju vandeniu gyveno 13 proc. asmenų, be vonios ar dušo – 12 proc., būstuose su varvančiu stogu, supuvusiais langais, grindimis ar drėgnomis sienomis – 19 proc. gyventojų. Triukšmu, oro ir aplinkos užterštumu skundėsi 14 proc. gyventojų.
Ypač skyrėsi būsto kokybė mieste ir kaime. Mieste būstuose be tualeto su nutekamuoju vandeniu gyveno 3 proc. asmenų, kaime – 31 proc., be vonios ar dušo – atitinkamai 4 ir 29 proc. Kaimo gyventojai gerokai rečiau nei miestiečiai skundėsi triukšmu, oro užterštumu ir dideliu nusikalstamumu gyvenamajame rajone.
Kas dešimtam išsiversti itin sunku
10 proc. namų ūkių, gyvenančių iš turimų pajamų, vos galėjo sudurti galą su galu, dar 24 proc. namų ūkių vertėsi sunkiai. Lengvai vertėsi 4 proc. namų ūkių.
Sunkiausiai vertėsi daugiavaikės (du suaugę asmenys su 3 ir daugiau išlaikomų vaikų), vieni gyvenantys asmenys ir nepilnos šeimos (vienas suaugęs asmuo su išlaikomais vaikais). Atitinkamai 61, 45 ir 40 proc. šių namų ūkių nurodė, kad verčiasi sunkiai ar labai sunkiai.
Net 68 proc. vieno suaugusio asmens su vaikais namų ūkių ir 63 proc. vieno asmens namų ūkių piniginės disponuojamosios pajamos buvo mažesnės už jų nurodytą pinigų sumą, reikalingą įprastiniams poreikiams patenkinti. Iš viso tokių namų ūkių buvo 47 proc.
Skurdo rizikos riba – 241 eur per mėnesį
Skurdo rizikos riba 2014 m. buvo 241 euras per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui, 506 eurai – šeimai, kurią sudaro du suaugusieji ir du vaikai iki 14 metų amžiaus. Palyginti su 2013 m., dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba išaugo 2,6 proc.
Mieste skurdo rizikos lygis 2014 m. siekė 16 proc., kaime – 25,5 proc. Aukštesniam skurdo rizikos lygiui kaime iš dalies turėjo įtakos tai, kad į pajamas nebuvo įskaičiuotos iš žemės ūkio veiklos gautos pajamos natūra, kurios turėjo gana reikšmingos įtakos dalies žemdirbių ir kitų kaimo namų ūkių gyvenimo lygiui.
Blogėjo bedarbių padėtis
Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 8,3 proc., tarp bedarbių – 62,6 proc., tarp senatvės pensininkų – 22 proc. Palyginti su 2013 m., dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis sumažėjo 0,8 procentinio punkto, senatvės pensininkų – 0,7 procentinio punkto, bedarbių asmenų – padidėjo 1,6 procentinio punkto.
Išmatavo skurdo rizikos gylį
Skurdo rizikos gylis 2014 m. buvo 22,7 proc. Tai reiškia, kad žemiau skurdo rizikos ribos esančių asmenų disponuojamosios pajamos pinigais buvo vidutiniškai 22,7 proc. mažesnės už skurdo rizikos ribą.
Palyginti su 2013 m., skurdo rizikos gylis buvo 2,1 procentinio punkto mažesnis. Mažiausias skurdo rizikos gylis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų grupėje (14,7 proc.), bet, palyginti su ankstesniais metais, jis padidėjo 1,1 procentinio punkto.
Atostogos ne namie – 43 proc. gyventojų nepasiekiama svajonė
Namų ūkiuose, kurie negalėtų apmokėti nenumatytų išlaidų iš savo lėšų (217 eurų), gyveno 55 proc. gyventojų, valgyti mėsos, žuvies ar lygiaverčio vegetariško maisto bent kas antrą dieną – 16 proc.
Namų ūkiuose, kurie neturi galimybės praleisti bent savaitę atostogų ne namuose, 2014 m. gyveno 43 proc. asmenų.
29 proc. gyventojų nesusidūrė nė su vienu iš išvardytų ekonominių sunkumų, 2 proc. gyventojų vargino visos išvardytos problemos.
Prof. R. Lazutka: Lietuva keičiasi
Tačiau prie pensininkų visuomenės, prof. R. Lazutkos nuomone, greitai artėjame: „Priežastis – emigracija. Mūsų gimstamumo situacija nebuvo labai prasta, tačiau visuomenė sensta dėl to, kad daug žmonių išvažiuoja, tad Lietuvoje pensininkų skaičius santykinai auga“.
Kaip atkreipia dėmesį profesorius, didžiąją iš socialinių išmokų gyvenančių asmenų dalį sudaro būtent senatvės pensininkai: „Jie gauna ne pašalpas, o išmokas, kurias yra „nusipirkę“ savo išmokomis, kol dirbo“.
Iš pašalpų gyvenančių ne pensininkų dalis Lietuvoje nėra didelė. DELFI pašnekovo duomenimis, tik apie penktadalis bedarbių gauna vadinamąją pašalpą iš „Sodros“, kitiems mokama vadinamoji socialinė pašalpa.
„Jos gavėjų skaičius buvo labai išaugęs 2009-2010 metais, tačiau priėmus įstatymą, pagal kurį pinigus toms pašalpoms pradėjo skirstyti savivaldybės, buvo labai sumažintas. Dabar tokių asmenų gali būti likę tik apie 100 tūkst. Lyginant su kitomis šalimis, tai nėra labai daug, be to, mūsų šalyje galimybė iš „Sodros“ gauti bedarbio išmoką labai apribota“, – sakė profesorius, pabrėždamas, socialinėms išmokoms ir pašalpoms, tuo pačiu ir pensijoms, išleidžiama nedidelė mūsų nacionalinių pajamų dalis.
Kita Lietuvos ypatybė, kad dalis visuomenės gauna po 2 ar net 3 pensijas. Kadangi du trečdaliai senatvės pensijų gaunančių moterų yra našlės, jos gauna našlės pensiją, kuri siekia apie 20 eurų, taip pat nemaža dalis gauna tremtinių, nukentėjusiųjų asmenų, pareigūnų pensijas. Mokamų pensijų yra daug daugiau nei pensininkų, tačiau konkrečios išmokamos sumos taip pat palyginti nedidelės.
Komentuodamas Statistikos departamento pateiktą medžiagą, VU profesorius R. Lazutka atkreipė dėmesį, kad duomenys nėra tikslūs, nes didžiausias pajamas turintys žmonės paprastai tokiose apklausose nedalyvauja, kaip ir benamiai.
Statistikos leidinį „Gyventojų pajamos ir gyvenimo sąlygos 2014“ lietuvių ir anglų kalbomis parengė Lietuvos statistikos departamento Gyvenimo lygio ir užimtumo statistikos skyrius.