ŠMSM teigimu, tai užtikrintų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Vyriausybei teikiami derinti Švietimo įstatymo pakeitimai, kuriais siekiama aukštesnės ugdymo kokybės visiems mokiniams. Savo pasiūlymus gali teikti suinteresuotos institucijos ir švietimo bendruomenė.
Tikslingas vertinimas ir nuoseklus grįžtamasis ryšys
Tokie siūlymai – viena iš planuojamos mokinių pasiekimų vertinimo kaitos dalių, rašoma ministerijos pranešime spaudai. Pasiūlymus parengė ŠMSM suburta darbo grupė, kurioje dirbo mokyklų vadovų, profesinio mokymo įstaigų, kolegijų, universitetų, pedagogų asociacijų, edukologų atstovai. Pokyčiai bus įgyvendinami palaipsniui, dėl jų tariantis su švietimo bendruomene.
„Norime, kad mokykla vaikams suteiktų tai, ko reikės gyvenime. Kad užverdami mokyklos duris, jie išsineštų ne tik brandos atestatą, bet ir reikiamų žinių bei gebėjimų, socialinių įgūdžių. Kad turėtų galimybę laisvai rinktis profesinio augimo kelią. Taip pat labai svarbu laiku panaikinti spragas, kai tik jos atsiranda, o ne tada, kai ateina laikas ruoštis brandos egzaminams – tada jau sunku pasiekti gerų rezultatų“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Nuolatinis mokymasis, pasiekimų stebėjimas ir informacijos apie juos naudojimas planuojant tolesnį ugdymą yra būtini norint pagerinti mokymosi rezultatus.
„Neužtenka gerai mokytis paskutiniaisiais gimnazijos metais. Ugdymosi proceso metu kylant sunkumų mokiniui reikia suteikti savalaikę pagalbą. Juo anksčiau bus identifikuojamos spragos, juo greičiau vaikas gaus pagalbą, tuo sėkmingiau galės mokytis aukštesnėje klasėje“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.
Kaip ir iki šiol, mokinių pasiekimai bus stebimi atliekant Nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus (NMPP) 4 ir 8 klasėse bei Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP) 10/II gimnazijos klasėje. Nuo ateinančių mokslo metų jie taptų privalomi. 2021 m. NMPP laikė daugiau kaip 80 proc. visų ketvirtokų ir aštuntokų, o PUPP – daugiau kaip 97 proc. visų dešimtokų.
Pasiekimų patikrinimai – per elektroninę vertinimo sistemą
ŠMSM teigia, kad panašiai kaip ir dabar, 4 klasėje būtų tikrinami lietuvių kalbos ir literatūros, gimtosios kalbos ir literatūros (tik mokiniams, kurie mokosi tautinių mažumų kalba), matematikos ir pasaulio pažinimo (visuomeninio ir gamtamokslinio ugdymo) pasiekimai. 8 klasėje – lietuvių kalbos ir literatūros, gimtosios kalbos ir literatūros (tik mokiniams, kurie mokosi tautinių mažumų kalba), matematikos, visuomeninio ugdymo (istorija, geografija) ir gamtamokslinio ugdymo (biologija, chemija, fizika) dalykų pasiekimai.
Baigiant 10/II gimnazijos klasę būtų patikrinami lietuvių kalbos ir literatūros, gimtosios kalbos ir literatūros (tik mokiniams, kurie mokosi tautinių mažumų kalba), matematikos dalykų pasiekimai. Po kelerių metų jie pasipildytų visuomeninio ugdymo (istorija, geografija, pilietinis ugdymas, ekonomika ir verslumas), gamtamokslinio ugdymo (biologija, chemija, fizika) ir užsienio kalbų pasiekimų patikrinimais.
Užduotys mokiniams bus rengiamos ir pateikiamos centralizuotai per elektroninę vertinimo sistemą.
Švietimo įstatyme siūloma nustatyti, kad atliekantiems Nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus 4 ir 8 klasėse (baigiant pradinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį) bei Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (baigus pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį) ir nepasiekusiems patenkinamo pasiekimų lygmens mokiniams reikėtų sudaryti individualų mokymosi pasiekimų gerinimo planą ir mokiniams suteikti reikalingą mokymosi pagalbą.
Gavus neigiamus pasiekimų patikrinimo įvertinimus baigiant 10/II gimnazijos klasę, patikrinimą bus galima kartoti tais pačiais mokslo metais. Tęsti mokslus III gimnazijos klasėje galės tik mokiniai, turintys teigiamus 10/II gimnazijos klasės dalykų metinius pažymius ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų įvertinimus. Kitu atveju bus siūloma kartoti kursą arba rinktis profesinį mokymą, kartu įgyjant pagrindinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją. Šiuos pasirinkimus mokiniams palengvins ir jau nuo kitų mokslo metų startuosiantis profesinio orientavimo nuo pirmos klasės modelis.
Taip pat numatyta, kad informacija apie pasiekimus 4, 8, 10/II gimnazijos klasėse keliautų paskui mokinį, t. y. mokyklos ir mokytojas galėtų matyti vaiko pasiekimus viso bendrojo ugdymo metu. Net jeigu mokinys keistų mokyklą, mokytojas žinotų, kokias mokinio kompetencijas reikėtų tobulinti.
Baigiant mokyklą – trys egzaminai
Taip pat ministerija siūlo didinti reikalavimus viduriniam išsilavinimui įgyti. Nuo 2025 metų baigiant mokyklą taptų privaloma išlaikyti ne du, o tris brandos egzaminus. Būtų organizuojami tik valstybiniai brandos egzaminai. Lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos valstybiniai brandos egzaminai rengiami pagal bendrojo ir išplėstinio kurso bendrąsias programas. Nauja tvarka būtų pradėta taikyti 2023 m. rugsėjį III gimnazijos klasėje pradėjusiems mokytis mokiniams.
Dabar brandos atestatui gauti privalomi du egzaminai: lietuvių kalbos ir literatūros bei vienas pasirenkamas. Tačiau, kaip rodo šių metų statistika, tik du brandos egzaminus rinkosi vos 21 proc. visų brandos egzaminus laikiusiųjų, kiti rinkosi tris ir daugiau brandos egzaminų. Norint pretenduoti į aukštąją mokyklą, reikia būti išlaikius bent tris brandos egzaminus.
„Norint įgyvendinti Švietimo įstatyme apibrėžtą švietimo tęstinumo principą, garantuojantį sąlygas kiekvienam mokytis visą gyvenimą, svarbu užtikrinti, kad įgytas vidurinis išsilavinimas sudarytų galimybę bet kada siekti aukštojo išsilavinimo. Taip pat galimybę, kad po kelerių metų pertraukos nusprendus studijuoti, nebereikėtų grįžti į mokyklą ir laikyti trūkstamą egzaminą“, – sako R. Skaudžius.
Antrasis ir trečiasis valstybinis brandos egzaminas būtų laisvai pasirenkamas. Prognozuojama, kad antras pagal pasirenkamumą būtų matematikos brandos egzaminas. Matematikos privalomai ir dabar mokosi visi gimnazistai, šio dalyko egzamino jau iki šiol reikėjo stojant į aukštąsias mokyklas (išskyrus menų studijas). Dabar matematikos brandos egzaminą renkasi laikyti apie 60 proc. abiturientų. Svarstoma, jog matematikos brandos egzaminas galėtų tapti privalomu, kaip daugumoje ES valstybių, tačiau šis sprendimas reikalauja papildomo pasirengimo. Pernai matematikos brandos egzaminą laikė daugiau kaip 16 tūkst. mokinių, neišlaikė 15,2 proc.
2025-2026 mokslo metų III gimnazijos klasėje pradėjusiems mokytis mokiniams prisidės ir privalomas brandos darbas.
Pažymį brandos atestate lemtų ne tik egzaminas
Norinti užtikrinti mokymosi nuoseklumą, III ir IV gimnazijos klasėse taip pat siūloma rengti tarpinius patikrinimus, kurie būtų brandos egzamino dalimi. Mokinys, pasirinkęs dalyką iš privalomai pasirenkamųjų, dalyvaus to dalyko tarpiniuose patikrinimuose, tačiau vėliau galės apsispręsti laikyti ar nelaikyti to dalyko brandos egzaminą.
„Šis pokytis patį vertinimą padarytų nuoseklesnį, labiau išdėstytą laike. Tai skatintų mokinius mokytis nuolat ir sistemingai. Būtų labiau pasitikima bendrojo ugdymo mokykla. Būtų eliminuoti tokie įvykiai, kuomet pareigingi ir nuolat besimokantys mokiniai iš susijaudinimo prastai pasirodo egzamino metu. Net ir studentams universitetuose kiekvieno dalyko vertinimas susideda iš daugelio komponentų, tačiau mokiniai mokyklose kažkodėl vis dar turi pakankamai drastišką diagnostinį, o ne kaupiamąjį vertinimą“, – sutinka Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas, KTU inžinerijos licėjaus direktorius Dainius Žvirdauskas.
Užduočių vertinimas vyks automatizuotai, išskyrus dalykus, kurių užduočių vertinimo automatizuotai atlikti neįmanoma, – tuomet bus pasitelkti mokytojai vertintojai.
Numatoma, kad brandos egzamino vertinimui bus naudojama 100 balų skalė, iš jų 40 balų mokinys galės surinkti tarpinių patikrinimų metu, o 60 balų – brandos egzamino metu. Tarpinių patikrinimų vertinimų duomenys būtų kaupiami Mokinių registre ir panaudojami galutiniam dalyko įvertinimui, įrašomam brandos atestate, suformuoti.
Siūloma organizuoti po du tarpinius lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos patikrinimus (III gimnazijos klasėje ir IV gimnazijos klasėje), o kitų dalykų – po vieną tarpinį patikrinimą III gimnazijos klasėje.
Siūloma, kad nuo 2022-2023 m. m. būtų organizuojamiprivalomi nacionaliniai pasiekimų patikrinimai 4, 8 klasėje ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas 10 klasėje.
Tuo tarpu nuo 2024-2025 m. m. siūloma, kad abiturientams brandos atestatui gauti būtų būtina turėti išlaikytus tarpinius patikrinimus ir ne mažiau kaip 3 brandos egzaminus, iš kurių, kaip dabar, lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas – privalomas.
