Nuošliaužos rizika vertinama kaip labai didelė. Atsižvelgiant į rizikos dydį nuspręsta, jog šiuo metu šalinti gruntą tikėtinos nuošliaužos vietoje yra per daug pavojinga, nes gruntas yra stipriai įmirkęs ir purvo nuoplovos keltų grėsmę darbininkams. Tokius darbus bus galima pradėti tik pagerėjus orams ir pradžiovinus grunto deformacijos vietą.
Kol kas nuspręsta kalną stebėti 24 valandas per parą ir reaguoti į bet kokius kalno grunto pakitimus. Įvykus nuoplovoms ar nuošliaužoms pasirengę darbuotojai įpareigoti nedelsiant šalinti jų padarinius.
Dėl besiformuojančios grunto deformacijos Gedimino kalno lankytojams pavojaus nėra. Yra pritaikytos visos prevencinės priemonės, užtikrinančios lankytojų saugumą: uždarytas pagrindinis takas, atitvertas miesto šaligatvis pietrytinėje kalno dalyje bei įrengti apsauginiai atitvarai aplink Kunigaikščių rūmus.
„Atkreipiame dėmesį, kad kalnas kaip geologinė struktūra yra stabilus ir nejuda, o paviršinės nuošliaužos susidaro dėl prieš daugiau nei 12 metų ant kalno supilto technogeninio grunto. Supiltinis gruntas yra imlus drėgmei, lengvai įmirksta ir tuomet ima slinkti“, – skelbiama Lietuvos nacionalinio muziejaus pranešime.
Nuošliaužų grėsmė, kaip ir skelbta anksčiau, išlieka pietrytiniame šlaite, tuo tarpu šiaurės vakarų šlaite vyksta tvarkybos darbai pagal tvarkybos projektą. Šiame šlaite nuošliaužų grėsmės nebėra.