Anksčiau Vyriausybės vadovė yra teigusi, jog turėtų pagrindo kelti klausimus žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui jei deklaravimas nebūtų sėkmingas.

„Manau, kad pasėlių deklaravimas praėjo pakankamai sklandžiai, tikrai mačiau didžiulį komandos įdirbį ir dideles pastangas spręsti problemas, atsakinėti į klausimus ir suteikti visą paramą, kuri buvo reikalinga“, – „Verslo žinių“ tinklalaidei penktadienį teigė I. Šimonytė.

Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas vyko nuo balandžio 17 d. iki birželio 30 d., sulig naująja žemės ūkio strategija šiemet įvestos ekoschemos ir kitos naujovės, kurias dalis ūkininkų ir politikų kritikavo. Anot jų, naujoji deklaravimo tvarka buvo sudėtinga, taikyti pertekliniai aplinkosaugos reikalavimai.

Procesui prasidėjus I. Šimonytė sakė, jog jei deklaravimas nebus vykdomas sklandžiai ir būtų nesėkmingas, ji „turės pagrindo kelti klausimus“ K. Navickui.

Savo ruožtu pats ministras deklaravimą yra pavadinęs pavykusiu, kadangi deklaracijas pateikė beveik visi ūkininkai, įbraižyta beveik 100 proc. deklaruojamų plotų, o paraiškų ekoschemoms pateikta daugiau nei tikėjosi ŽŪM.

K. Navickui dar balandį buvo surengta interpeliacija. Nuo pat metų pradžios ministras taip pat kritikuojamas dėl per vangios reakcijos į pieno gamintojus sukrėtusią vadinamąją pieno krizę, kilusią smarkiai nukritus žaliavinio pieno supirkimo kainoms, vėliau – į užsitęsusią sausrą ir jos žalą ūkininkams.

Savo ruožtu I. Šimonytė pripažino, jog šie metai, lyginant su 2022 m., žemės ūkio sektoriui yra gerokai sudėtingesni, tačiau tai – pasaulinių reiškinių, krentančių žaliavų kainų, o ne K. Navicko vadovaujamos politikos pasekmė.

„Kartais ir tokiuose dalykuose būna paieškos, kur čia ministro atsakomybė, tarkime, kaip pieno rinkoje – akivaizdu, kad ten vyksta objektyvūs dalykai, jie vyksta visame pasaulyje. Bet žemės ūkis yra ta sritis, kur lūkestis į valstybę, kad ji viską kompensuotų (...) yra matyt dar gana gajus“, – teigė I. Šimonytė.

„Neturiu lūkesčių, kad bus labai lengva, bet, kita vertus, žemės ūkis yra ta sritis, kuri turi gana didelį savo biudžetą, europinės paramos. Ir tomis lėšomis daugelį problemų galima išspręsti ir yra sprendžiama“, – pridūrė ji.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją