„Priekaištų URM aš niekaip negaliu pakomentuoti, nes nelabai įsivaizduoju, kokie gali būti priekaištai URM. Kaip jūs žinote, perkančiosios organizacijos yra 2. Viena yra URM, kuris daro dalį pirkimų, kita organizacija yra Litexpo, kuri daro tuos pirkimus, kurie yra susiję su pastatu, erdve, kur vyks NATO sumitas. (…) Mano žiniomis, URM visi pirkimai yra atlikti konkurso būdu, reiškiasi, skelbiami pirkimai, vykdomos atrankos“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė premjerė.
Ji pridėjo, kad dėl „Litexpo“ pirkimų taip pat „kažkokių keistų dalykų“ nematanti.
„Todėl, kad „Litexpo“ sprendimams priimti kas pirmiausia buvo reikalinga, tai buvo reikalingas su NATO sekretoriatu suderintas techninis projektas. Kadangi tai yra saugumo dalykai, yra reikalavimai įvairūs – mes gi ne šiaip perkam laidą, ar kokią sieną, ar stalą ar dar kažką – yra dalykai, kurie privalo būti suderinti su NATO sekretoriatu, NATO sekretoriato suderinimas įvyko rugsėjo pačioje pabaigoje“, – sakė premjerė.
I. Šimonytė neslepė, kad jai nepatinka, kai viešieji pirkimai atliekami neskelbiamų derybų būdu, tačiau šiuo atveju, pasak premjerės, pirkimus veikia itin svarbus faktorius – greitis.
„Datą sumito sužinojome tik lapkričio mėnesį, tai manau, kad su visais šitais apribojimais tikrai turėjome suktis pakankamai sparčiai. Nemėgstu neskelbiamų derybų kaip pirkimo būdo, tačiau toks pirkimo būdas yra teisėtas ir jis, išskirtinėmis aplinkybėmis, gali būti taikomas. Kad čia yra tos išskirtinės aplinkybės man didelių abejonių tikrai nekelia.
(…) Man labai svarbu, kad viskas būtų laiku – NATO sumitas įvyks tomis dienomis, kokiomis jis yra suplanuotas, ne anksčiau, ne vėliau. Mūsų viešieji pirkimai, deja, labai dažnai yra linkę vėluoti, bet čia ne tas atvejis, kai mes galime vėluoti“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.
Ji teigė tikinti, kad NATO viršūnių susitikimas Vilniuje įvyks neviršijant suplanuoto biudžeto.
„Biudžetas NATO sumitui kai buvo dėliojamas, jis nebuvo sudėliotas iš lempos. Buvo sudėlioti vertinimai, kiek reikės lėšų vienam, kitam, trečiam dalykui. Tai pagal tuos įvykusius pirkimus, kurie dabar yra įvykę ir pagal tai, kas buvo suplanuota, kiek tiems pirkimams reikės lėšų, mano vertinimu, iš esmės yra laikomasi biudžeto“, – žurnalistams teigė premjerė.
ELTA primena, kad dėl galimo neskaidraus ryšio paslaugų ir įrangos pirkimo NATO susitikimui į VPT kovo pabaigoje kreipėsi „Bitė Lietuva“. Bendrovė kaltina „Litexpo“ tuo, kad konkurse telekomunikacijų paslaugoms NATO susitikimo metu pirkti dalyvauti leista tik „Telia Lietuva“, kurios vienas vadovų Aleksandras Golod priklauso „Litexpo“ valdybai. „Bitė“ tikina galėjusi paslaugas suteikti 900 tūkst. eurų pigiau.
Ketvirtadienį Seimo Antikorupcijos komisija pranešė, kad, reaguodama į žiniasklaidoje viešinamą informaciją apie galimai neskaidriai valstybės įmonės „Litexpo“ vykdomus viešuosius darbų, paslaugų, prekių, skirtų vasarą vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui surengti, pirkimus, svarstys, kaip yra užtikrinamas vykdomų pirkimų skaidrumas ir valstybės biudžeto lėšų efektyvus naudojimas.
Vyriausybė praėjusių metų birželį priėmė nutarimą „Dėl Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos šalių vadovų susitikimo Lietuvoje 2023 metais organizavimo“, kuriame Užsienio reikalų ministerija „Litexpo“ kartu ar atskirai įpareigotos užtikrinti „Litexpo“ parodų rūmų parengimą Aljanso lyderių susitikimui pagal NATO reikalavimus
NATO viršūnių susitikimas vyks liepos 11–12 dienomis.
Viktorija Smirnovaitė (ELTA)
