„Aš gyvenu valstybinėje rezidencijoje. Ir ne todėl, kad man labai patinka gyventi valstybinėje rezidencijoje, nes kiekvieną kartą parvažiavusi namo aš labai noriu namo“, – antradienį žurnalistams Seime teigė I. Šimonytė.
„Bet, matyt, kad valstybinė rezidencija yra tam, kad žmonėms, kurie yra priskirti saugoti valstybės saugomus asmenis, būtų tiesiog lengviau atlikti savo darbą“, – pridūrė ji.
Ji nepritaria ir ekspremjero Sauliaus Skvernelio išsakytiems argumentams, esą rezidencijos ministrui pirmininkui nereikia, nes Vyriausybės vadovas gali bet kada pasikeisti.
„Baigei premjerauti ir išsikraustei. Aš tai nematau jokios problemos. Nereikia niekada per daug įsigyventi, reikia laikyti daiktus taip, kad būtų juos lengva susipakuoti ir išvežti. Kažkaip aš visiškai dėl to neišgyvenu. Man atrodo, kad tai nelabai sąžiningas požiūris, turiu mintyje, kad yra tam skirta teritorija, kur yra numatyta rezidencija ir prezidentui, ir premjerui“, – akcentavo I. Šimonytė.
„Žmonės kraustosi, stresas, suprantu. Į ten įsikraustyti irgi yra turbūt šiokio tokio streso, bet tai turbūt nėra pats didžiausias stresas dirbant premjero darbą“, – taip pat pažymėjo ministrė pirmininkė.
Seimas po pateikimo pritarė konservatorių frakcijos nario M. Maldeikio siūlymui įstatymiškai įpareigoti Lietuvos prezidentą ir ministrą pirmininką gyventi Turniškėse jiems paskirtose rezidencijose. Įstatymo projekto įsigaliojimas yra numatytas nuo tada, kai po 2024 metų prezidento ir Seimo rinkimų būtų paskirtas naujasis šalies vadovas bei ministras pirmininkas.
Premjerė I. Šimonytė 2021 metų pradžioje persikėlė gyventi į ministrui pirmininkui paskirtą rezidenciją Turiniškėse, tačiau dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda tai padaryti atsisakė. Prezidentūros teigimu, toks sprendimas buvo priimtas, atsižvelgiant į Turniškių rezidencijos būklę analizavusių ir galimus jos atnaujinimo scenarijus parengusių ekspertų išvadas.
Šiuo metu Prezidentūros kanceliarija valdo 3 pastatus Turniškėse patikėjimo teise ir žemės sklypus panaudos pagrindais. Pagrindinis prezidento rezidencijos pastatas yra statytas 1940 metais. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę bei atlikus pastato rekonstrukciją, rezidencijoje gyveno prezidentai Valdas Adamkus ir Rolandas Paksas, vėliau – prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Šimonytė svarstymo dėl biudžeto atidėjimo nesureikšmina: užsimena apie „vienos dvyliktosios“ galimybę
Premjerė I. Šimonytė nedramatizuoja Seimo sprendimo iš plenarinio posėdžio išbraukti pirmąjį 2024 m. valstybės biudžeto svarstymą. Ji tikisi, kad parlamento Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) reikliai peržiūrės pasiūlymus ir palengvins darbą, kuris anksčiau tekdavo Vyriausybei.
„Ramiai žiūriu į šią situaciją. Ne vieną kartą sakiau, kad tame žanre, kai yra registruojami Seimo narių pasiūlymai, griežtai skaitant statutą dauguma pasiūlymų turėtų Vyriausybės apskritai nepasiekti“, – antradienį Seime žurnalistams teigė I. Šimonytė.
„Tikiuosi, kad komitetas dabar labai reikliai peržiūrės pasiūlymus ir surašys išvadą, kokia turėtų būti pagal statutą. Anksčiau 33 metus visi buvo labai mandagūs, nenorėjo vieni kitų užgauti, aiškintis, atiduodavo Vyriausybei visą šitą vargą, dabar tikiuosi, kad tą darbą padarys Seimo Biudžeto ir finansų komitetas“, – tvirtino ji.
Biudžetas turėtų būti svarstomas pagal suplanuotą darbotvarkę
I. Šimonytė taip pat sako, kad net ir atidėjus pirmąjį svarstymą, biudžeto tolimesni etapai, taip pat ir priėmimas, turėtų įvykti numatytu laiku. Anot jos, opozicijos ėjimas tiesiog pakeitė per daugybę metų susiklosčiusią tradiciją.
„Manau, kad pagal galimas planuoti darbotvarkes, taip, kaip išsidėlioja komitetų ir Seimo plenariniai posėdžiai, tikėčiausi, kad biudžeto grąžinimas Vyriausybei įvyks po savaitės ir kitą ketvirtadienį, kaip suplanuota, Vyriausybė grąžintų biudžetą su savo patobulinimais, kuriuos siūlytų Seimui padaryti“, – aiškino ministrė pirmininkė.
„Kaip žinia toje stadijoje nebalsuojama, tai procedūrinė stadija, kada Seimas apsvarsto ir Vyriausybei grąžina be jokių balsavimų dėl konkrečių pasiūlymų. Kolegų ėjimas pakeičiantis tradiciją susiklosčiusią per daugybė metų, bet nesu tikra, kad tai labai blogai“, – pažymėjo ji.
„Laisviečių“ balsavimo nesureikšmina: užsimena apie „vienos dvyliktosios“ galimybę
Galiausiai premjerė tikino nesureikšminanti dviejų „laisviečių“ balsavimo už biudžeto klausimo išėmimą iš antradienio plenarinių posėdžių darbotvarkės. Anot jos, jeigu ateityje dalis koalicijos partnerių nuspręstų nepalaikyti biudžeto, tuomet būtų galima išbandyti „vienos dvyliktosios“ procedūrą.
„Visokių balsavimų šiame Seime būna, kartais žmonės mygtukus supainioja, kartais ir sąmoningai balsuoja nebūtinai taip, kaip visa dauguma ar opozicija. Šito niekaip nesureikšminčiau ir Vyriausybė vis tiek biudžetą pateiks patikslintą, biudžeto priėmimas numatytas gruodžio 5 d.“, – sakė politikė.
„Jeigu čia reikštų kažkokį signalą, kad nuspręstų kažkas nepalaikyti biudžeto, tuomet išbandysime vieną dvyliktąją, yra ir tokia procedūra konstituciškai numatyta“, – tvirtino ji.
Nepriėmus biudžeto šalis metus pradeda su viena dvyliktąja praėjusių metų biudžeto. Pagal įstatymą, laiku nepatvirtinus valstybės biudžeto jo išlaidos biudžetinių metų pradžioje kiekvieną mėnesį negali viršyti praėjusių metų valstybės biudžeto vienos dvyliktosios išlaidų.
Antradienį iš Seimo plenarinių posėdžių buvo išbrauktas pirmasis 2024 m. valstybės biudžeto svarstymas.
Už tokį opozicinės Darbo partijos frakcijos siūlymą balsavo 63, prieš – 53, susilaikė 6 parlamentarai.
Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis pateikęs siūlymą tikino, kad Seimo BFK išvada dėl biudžeto neatitiko parlamento statute keliamų reikalavimų. Tuo tarpu BFK pirmininkas Mindaugas Lingė aiškino, kad tokios komiteto išvados yra įprasta praktika, o siūlymai biudžetui yra nepagrįsti finansiniais šaltiniais.
Siūlymas išbraukti biudžeto svarstymą iš antradienio darbotvarkės buvo priimtas opozicijos frakcijų atstovų ir dviejų „laisviečių”, Ievos Pakarklytės ir Tomo Vytauto Raskevičiaus dėka. Jeigu minėti du parlamentarai būtų balsavę prieš arba susilaikę, tuomet dėl siūlymo būtų reikėję perbalsuoti.
