„Klausimą apie tai, kad geopolitinė situacija yra pasikeitusi kelia ne tik Lietuvos politikai ir ne politikai. Yra pilna ekspertų, kurie nepriklauso partijoms, yra nesusiję su partijomis, bet dėl savo patirties taip pat, matyt, kad turi galimybę tam tikrus vertinimus teikti, kurie sako tą patį. Tai sako kitų valstybių kariuomenių vadai, tai sako kitų valstybių politikai“, – sekmadienį žurnalistams Seime teigė I. Šimonytė.

Prezidento rinkimuose dalyvaujanti politikė taip pat atkreipia dėmesį, kad panašią retoriką naudoja ir JAV vadovas J. Bidenas. Todėl premjerė neigia, kad paaštrėjusi retorika yra rinkimų kampanijos dalis.

„Aš sakau, tikrai ne. Kadangi geopolitinė situacija yra pasikeitusi, lūkesčiai dėl greitos Ukrainos pergalės, deja, neišsipildė, o pats prezidentas Bidenas, kurio jūs turbūt neįtartumėte dalyvaujant rinkimuose konservatorių pusėje, savo kalboje labai aiškiai pasakė, kad jeigu Putino nesustabdysi, jis nesustos. Tai tiek ir yra tos isterijos“, – sakė ji.

I. Šimonytė pabrėžia nemananti, kad sąjungininkai Lietuvos negins. Visgi, pasak jos, ruošiantis galimoms grėsmėms yra būtina apsvarstyti ir nepalankius scenarijus.

„Aš sakau, kad mūsų sąjungininkai yra tokie patys politikai, kaip ir mes esame politikai. Politiniai sprendimai, ką jūs dabar matote dėl tos pačios paramos Ukrainoje, politiniai sprendimai užtrunka ilgiau nei norisi, kartais tie politiniai sprendimai tampa vidinio politinio debato kažkokiais įkaitais, dėl to jie yra nepriimami laiku“, – teigė I. Šimontė.

„Todėl mums reikia galvoti ir apie tuos scenarijus, kurie nėra mums patogiausi. Ir man atrodo, tai sako ne vienas ekspertas“, – pridūrė ji.

Premjerės Ingridos Šimonytės ir Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko susitikimas

Pastaruoju metu diskusijas apie šalies nacionalinį saugumą įžiebė užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pareiškimai ir raginimai kaip įmanoma greičiau persvarstyti šalies gynybos koncepciją.

ELTA primena, kad Lietuvos žvalgybos institucijų parengtoje naujausioje grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje nurodoma, kad Rusija skiria milžiniškus išteklius karui Ukrainoje, bet kartu ruošiasi ir ilgalaikei konfrontacijai su NATO.

Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) parengtame vertiname nurodoma – tikėtina, kad „Rusija artimoje perspektyvoje turės išteklių ir tęsti karą Ukrainoje, ir palaipsniui plėsti savo karinius pajėgumus Vakarų strategine kryptimi“.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)