„Vietoj fundamentalių klausimų turime beveik ikiteisminį tyrimą. Susidaro įspūdis, kad klausimai rašyti ne politiniam dokumentui, ne interpeliacijai, bet kažkokiam tardymui. Daug gandų lygio, daug spekuliavimo faktais, daug bandymų kurti šešėlius dėl paskyrimo, daug žongliravimo pavardėmis“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo premjerė.
„Nežinome aiškaus interpeliacijos autorių požiūrio, dėl to labiausiai gaila. Jie jo nepasako. Ar bandydami pasakyti prieštarauja patys sau“, – tęsė premjerė.
Anot jos, interpeliacijoje opozicija prieštarauja Vyriausybei ir už griežčiausią Europos Sąjungos sankcijų interpretavimą, ir už sprendimą atsižvelgti į Europos Komisijos (EK) gaires. Taip pat, pažymi ji, pasisakoma ir už „Belaruskalij“ trąšų tranzitą, ir už Lietuvos geležinkelių nuostolius šį vežimą nutraukus.
„Ir už principinę laikyseną, kad kitos šalys neturi įgaliojimo stabdyti stiprėjantį Lietuvos bendradarbiavimą su Taivanu pliekia tie, kurie dar neseniai šioje salėje balsavo už Seimo rezoliuciją smerkianti Uigūrų genocidą. Galiausiai ko nepripažįsta interpeliacijos autoriai nors tai yra akivaizdu – turime aktyvią tarptautinę lyderystę, ministro balsas girdimas ir tik kurčias jo negirdi“, – pažymėjo premjerė.
„Siūlau diskutuoti išties užsienio politikos klausimu, antraip visa šita labiau panašėja į interpeliaciją vien dėl garbingos pavardės“, – pridūrė I. Šimonytė.
S. Skvernelis: klausimai ne apie užsienio politiką, o ministro veiklą
Tuo tarpu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis pažymi, kad interpeliacijos idėja ir nebuvo kelti klausimą dėl užsienio politikos. Anot jo, kalbama apie ministro veiklą.
„Be reikalo premjerė kalba apie interpeliaciją užsienio politikai. Klausimas ne apie tai. Mes turime parlementinės kontrolės žanrą kalbant apie valstybės pareigūnų, šiuo atveju užsienio reikalų ministro veiklą. Kalba yra apie ministerijos ir ministro veiklą, o ne apie užsienio politikos interpeliaciją“, – sakė S. Skvernelis.
