Ministrė pirmininkė priminė, jog jei reikės, Vyriausybė gali svarstyti Galimybių paso veikimo atnaujinimą.

„Priekaištus vertinu kaip dar vieną teoriją, kuri kažkam yra patogi. Esu ne kartą sakiusi, kodėl Vyriausybė neatsisakė, bet sustabdė Galimybių paso naudojimą. Esame pasakę, kad jei Vyriausybė matys poreikį tam įrankiui grįžti, toks sprendimas ir būtų priimtas. Nes tai yra pasiteisinusi priemonė, tikrai gerai veikusi, leidusi pasiekti bent keletą tikslų“, – sakė ministrė pirmininkė.

Ji vertinti KT sprendimo nutraukti teiseną komentuoti nenorėjo, bet valdžios atstovai buvo pasiruošę dalyvauti bylos nagrinėjime.

„KT sprendimą vertinti man nėra reikalo, mes buvome pasiruošę bylai, buvo paskirti atstovai, pateikti atsiliepimai į keliamus klausimus. Jei teismas būtų svarstęs, būtume toje byloje, žinoma, dalyvavę. Bet kadangi teismas nusprendė nutraukti teiseną, tai yra tokia KT teisė tokį sprendimą priimti. Ir daugiau neturiu, ką čia pasakyti“, – trečiadienį sakė ministrė pirmininkė I. Šimonytė.

Delfi primena, kad KT trečiadienį priėmė sprendimą nutraukti bylą dėl galimybių paso teisėtumo.

Nutraukta teisena byloje pagal Seimo narių grupės prašymą įvertinti kai kurių Vyriausybės nutarimo nuostatų, susijusių su COVID–19 pandemijos sukeltos situacijos padarinių šalinimo priemonių įvedimu, konstitucingumą.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad, įsigaliojus Vyriausybės 2022 m. vasario 2 d. nutarimui, pareiškėjos ginčytas teisinis reguliavimas arba pakeistas taip, kad tokio teisinio reguliavimo nebėra nustatyto, arba pripažintas netekusiu galios, taigi šis teisinis reguliavimas yra panaikintas, t. y. pašalintas iš teisės sistemos, ir nebegali būti taikomas.

Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl galimybės vertinti atitiktį Konstitucijai tų teisės aktų, kurie nebegali būti taikomi, nes buvo skirti reguliuoti santykiams, kurie nebeegzistuoja, yra pabrėžęs, kad bet kokia teisėkūros subjektų intervencija į tokį teisinį reguliavimą nebegalima, rašoma teismo pranešime spaudai.

„Tokia intervencija būtų beprasmė, iracionali, nes reikštų, kad atitinkami teisėkūros subjektai imasi reguliuoti, – vadinasi, bando pakeisti – praeitį. Tokia pat beprasmė būtų ir Konstitucinio Teismo intervencija į teisinį reguliavimą, kuris nebegalioja, nebegali būti taikomas ir kurio pagrindu atsiradę teisiniai santykiai yra pasibaigę“, – rašoma išplatintame KT pranešime.

Taip pat pažymima, kad pagal Konstituciją KT turėtų pareigą išnagrinėti prašymą dėl galimybių paso atitikties Konstitucijai, jeigu į jį kreiptųsi kitas konkrečią bylą nagrinėjantis teismas.

ELTA primena, kad 36 Seimo nariai, priklausantys opozicinėms Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), Darbo partijos, Lietuvos regionų ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijoms, kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydami ištirti, ar Vyriausybės nutarimas, nustatantis galimybių pasą, neprieštarauja Konstitucijai bei įstatymams.

Apie kreipimąsi į KT dėl galimybių paso svarstė ir prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas anksčiau tvirtino neatmetąs idėjos kreiptis į KT dėl galimybių paso, jeigu Vyriausybė neatsižvelgs į jo siūlymą pakeisti šio dokumento išdavimo tvarką. Prezidentas siūlė į galimybių paso kriterijus vaikams įtraukti ir neigiamą greitąjį antigeno testą.

Nors G. Nausėda planų kreiptis į KT atsisakė, tačiau paprašė teismo, kad grupės Seimo narių kreipimasis dėl galimybių paso būtų kuo greičiau išnagrinėtas.

Vyriausybės sprendimu šeštadienį šalyje nustojo veikti galimybių pasas, tačiau prekybos vietose ir toliau išliko srautų valdymo ir kiti sveikatos saugos reikalavimai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (186)