„Projektas neįsileisti į uostus rusiškų laivų yra parengtas, kol kas vyksta derinimasis su kaimynėmis. Būtų geriau, jei tai būtų regioninis sprendimas, bet dar kol kas nėra sutarimo su kitomis valstybėmis. Mes tą projektą jau turime pasiruošę kurį laiką. Žinoma, būtų geriausia, jei sprendimą priimtų ES, tuomet visos arbitražo galimybės išnyktų, bet tos arbitražo galimybės yra ribotos. Uostai Lietuvoje ir Vakarų Europoje nėra tarpusavyje tiesiogiai komplimentarūs. Mums labiausiai svarbu ir aktualu susitarti savo kaimynystėje. Manau, kad tą pasiekti pavyks“, – Seime žurnalistams sakė ji.
Anot premjerės, yra iniciatyva dėl to kreiptis į EK.
„Bet jeigu tokio sprendimo ir judesio didesnio nebūtų, manau, toliau derinsimės tarpusavyje“, – kalbėjo ji.
Paklausta, ar Lietuvai realu būtų visiškai atsisakyti energetinių išteklių iš Rusijos, I. Šimonytė atsakė, jog tai visiškai realu.
Kalbėdama apie naftos produktus premjerė pabrėžė, kad „Orlen Lietuva“ ketina netrukus visai nebepirkti rusiškos naftos.
„Kiek žinau, įmonė labai arti tos stadijos, kada nebepirks daugiau rusiškos naftos ir nenaudos perdirbimui“, – sakė ji.
Kalbėdama apie gamtines dujas ji pabrėžė, kad Lietuvai visiškai pakanka suskystintų dujų terminalo.
„Dėl elektros – operatoriai susitarę dėl minimalaus pralaidumo per jungtis, kurios egzistuoja su Rusija, baltarusiškos elektros rinkoje nėra jau labai seniai mūsų iniciatyva. Mes esame ta valstybė, kuri labiausiai Baltijos regione spaudžia sinchronizacijos projekto įgyvendinimą, ir dar jeigu iki šios invazijos pradžios reikėjo kaimynus šiek tiek raginti, tai dabar jau panašu, kad tų raginimų nebereikia ir sinchronizacijos projektui būtų teikiamas vienodai didelis prioritetas visose Baltijos valstybėse. Tikiuosi, kad galėsime jį kaip įmanoma greičiau užbaigti“, – teigė ji.
