„Aš nesiimsiu eiti ten, kur mane bando nusitempti ekscelencija prezidentas ir nebandysiu kaltinti kaži kokiais nebūtais dalykais. Nes tokiam teiginiui reikia turėti kažkokio pagrindo. Susitarti dėl ko? Paprastą logiką įsijunkite, kodėl reikėjo konservatoriams dėl kažko susitarti su Darbo partija?“ – ketvirtadienį laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ teigė I. Šimonytė.
„Nei mes pardavinėjome Gražulį, nei mes pardavinėjome Gapšį, nei čia, mano supratimu, apskritai yra derybų objektas. Ir kodėl konservatoriai turėjo tai daryti? Man atrodo, Gražulis buvo viso Seimo gėda ir džiaugiuosi, kad Seimas sugebėjo šį klausimą išspręsti“, – pridūrė ji.
Todėl premjerė pabrėžia, kad konservatoriai neturėjo jokios racionalios priežasties tokiam susitarimui.
„Gapšio buvimas Seimo nariu taip pat yra Seimo gėda, bet kodėl konservatoriai turėjo tartis dėl to, kad jo nepašalintų iš Seimo, aš nesugalvoju jokios priežasties. Jokios absoliučiai racionalios priežasties“, – pabrėžė ji.
Vyriausybės vadovė atkreipė dėmesį, kad net į apkaltos balsavimą žiūrint aritmetiškai – akivaizdu, kad norint, jog ši iniciatyva pavyktų, reikėjo ir opozicijos palaikymo.
„Apkaltai reikia 85 balsų. Net visą valdančiąją koaliciją surinkus, surinkus žmones, kurie sirgo ketvirtadienį, kurie gimdė vaikus ir t.t., mes turime 73 balsus. Vadinasi, net teoriškai Seimo nario pašalinimas koalicijos balsais yra neįmanomas. Tai, man įdomu, kodėl ponas prezidentas nekelia klausimo kai kurioms opozicinėms partijoms, kurios sakė, kad vieningai balsuosime už pono Gapšio apkaltą, bet nemaža dalis jų nedalyvavo balsavime“, – piktinosi premjerė.
Balsavimas dėl apkaltų turėtų būti atviras
I. Šimonytė mano, kad Seimas turėtų priimti sprendimą balsavimą dėl apkaltų padaryti atvirą.
„Ką dar šitas Seimas gali padaryti, tai priimti statuto pataisą, kad tokie balsavimai būtų atviri. Ir tada visos šios manipuliacijos pasibaigtų, nes reikėtų atvirai pasakyti savo nuomonę“, – teigė I. Šimonytė.
Premjerė taip pat pasisakė už Seimo narių neliečiamybės naikinimą bei tai, kad nuteisto parlamentaro mandatas būtų naikinamas teismo sprendimu.
„Reikėtų keisti Konstituciją, kad nebūtų tos neliečiamybės, kuri leidžia kartais Seimo nariams slėptis, kai ateina generalinis prokuroras tiesiog tam, kad atliktų procesinius veiksmus (...) ir kai jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kad Seimui nebereikėtų kažkaip svarstyti šio klausimo papildomai, o mandato būtų netenkama automatiškai“, – sakė Vyriausybės vadovė.
Praėjusią savaitę Seime surengta apkalta laisvės atėmimo bausme nuteistam parlamentarui V. Gapšiui nepavyko. Nors parlamentui buvo teikti 4 nutarimai, kuriuose nurodytu pagrindu Seimo narys galėjo būti pašalintas iš pareigų, visgi nė vienas iš jų nesulaikė reikiamo 85 parlamentarų palaikymo. Iš viso balsavime dalyvavo 122 Seimo nariai.
Reaguojant į šį Seimo sprendimą iš opozicijos pasigirdo įtarimai, kad valdantieji turėjo susitarimą nedalyvauti „MG Baltic“ byloje nuteisto V. Gapšio apkaltos procese. Visgi šiuos Mišrios Seimo narių grupės seniūnės Agnės Širinskienės viešai išsakytus įtarimus valdantieji atmetė.
ELTA primena, kad Apeliacinis teismas lapkričio 22 d. pripažino kaltais visus anksčiau „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje išteisintus asmenis. Teismas dėl korupcinių nusikaltimų kaltais pripažino buvusį koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) viceprezidentą Raimdoną Kurlianskį, buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį Eligijų Masiulį, jiems atitinkamai skirtos 6 ir pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmės.
Darbo partijos atstovui, Seimo nariui Vytautui Gapšiui teismas skyrė 4 su puse metų nelaisvės, o eksparlamantarams Šarūnui Gustainiui ir Gintarui Steponavičiui teismo sprendimu skirtos piniginės baudos.
Šimonytė apie ginčus dėl ambasadoriaus Lenkijoje: pagrindinė problema – sulaukti bet kokios prezidento nuomonės
Sulaukti bet kokios Prezidentūros nuomonės dėl pateiktų diplomatų kandidatūrų yra pagrindinė problema, sako premjerė Ingrida Šimonytė, komentuodama jau ne pirmą savaitę besitęsiantį ginčą dėl Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo. Politikės teigimu, Vyriausybei iki šiol nėra aišku, kodėl šalies vadovui Gitanui Nausėdai netiko ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) pateiktos galimos diplomatų pavardės atstovybės Varšuvoje vadovo pareigoms užimti.
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybei iki šiol nėra aišku, kodėl šalies vadovui Gitanui Nausėdai netiko Užsienio reikalų ministerijos (URM) pateikti pretendentai užimti ambasadoriaus Lenkijoje postą. Apskritai, pažymi ji, pagrindinė problema – sulaukti bet kokios Prezidentūros reakcijos dėl pateiktų kandidatų į Lietuvos diplomatines atstovybes.
„Kitais metais turbūt keičiasi keliolika ambasadorių ir tas visas atrankų ir derinimo procesas prasidėjo praėjusių metų rudenį. Tikrai laiko sutarti dėl ambasadoriaus kandidatūros buvo, bet, ką galiu patvirtinti, kad pagrindinė problema yra sulaukti apskritai kažkokios reakcijos iš Prezidentūros“, – ketvirtadienį laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ teigė I. Šimonytė, komentuodama dėl stringančio ambasadorių paskyrimo subjurusius Prezidentūros ir valdančiųjų santykius.
„Galiu labai tiksliai pasakyti, kad pirmoji kandidatūra (į Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje pareigas – ELTA) buvo pateikta praėjusių metų rudenį. Kuo ji netiko – man iki šiol nėra aišku“, – pažymėjo ji.
Ministrų kabineto vadovė stebėjosi, kodėl atsilaisvinusių ambasadoriaus kaimyninėje Lenkijoje pareigų klausimas tapo „neišsprendžiamu kaltūnu“. I. Šimonytė pastebi, kad daugeliu atvejų URM ir Daukanto aikštei pavykdavo sutarti dėl diplomatinių paskyrimų gana sėkmingai. Todėl ir šiuo atveju, leido suprasti ji, siekiant rasti tinkamą kandidatūrą prezidentas galėtų teikti pasiūlymus, ką matytų atstovybės Varšuvoje vadovo pareigose.
„Kodėl dabar reikėtų viską suvelti į kažkokį neišsprendžiamą kaltūną, kad čia neįmanoma išspręsti? Turbūt 85 proc. iš šimto situacija buvo išspręsta. Nežinau, galbūt Lenkija prezidentui asmeniškai be galo svarbi valstybė, galbūt tai jam asmeniškai labai svarbu. Bet niekas niekada neuždraudė prezidentui įvardyti kandidatūras, kurios bent teoriškai būtų tinkamos“, – kalbėjo dešiniųjų Vyriausybės vadovė.
Ji taip pat sureagavo į G. Nausėdos svarstymus dėl ambasadorių paskyrimo procedūros. I. Šimonytė akcentavo – atrankos ir derinimo procesai ne be reikalo yra nevieši. Taip, jos teigimu, siekiama apsaugoti konkursuose dalyvaujančių asmenų bei pačios valstybės reputaciją.
Politikė pakartojo, kad URM yra padariusi viską, jog ambasadorių skyrimas būtų depolitizuotas.
„Tiesa sakant, aš nežinau, ką kito Vyriausybė daro, negu tai, ką ji sako. Vyksta atranka, vyksta pakankamai iš anksto, gerbiant žmonių poreikį persikelti, rasti vaikams mokyklas, kažkaip susitvarkyti savo buitį. Yra siūlomi kandidatai, kurie laimi atranką. Kodėl prezidentas nepasako savo nuomonės apie tuos kandidatus – nei kad jie tinka, nei kad jie netinka – man labai sunku pasakyti“, – stebėjosi ji.
Svarsto, ar prezidentas gali būti suklaidintas, ar tiesiog meluoja
Premjerė pakomentavo ir G. Nausėdos sprendimą paviešinti dviejų diplomatų, anot prezidento, dalyvavusių atrankoje į ambasadoriaus Varšuvoje – Petro Zapolsko ir Kęstučio Kudzmano – pavardes. Tuomet prezidentas stebėjosi, kodėl šios pavardės jo nepasiekė.
I. Šimonytė patikino, kad neketina aptarinėti jokių diplomatų pavardžių viešai. Be to, ji svarstė, kodėl Daukanto aikštė skleidžia melagingą informaciją.
„Tiesiog yra netiksli informacija. Nežinau, ar prezidentas yra pats suklaidintas, ar jis nėra suklaidintas ir tiesiog sako dalykus, kurie nėra tiesa. Aš nenoriu komentuoti jokių pavardžių – nei tų pavardžių, kurios dalyvavo atrankoje, nei tų, kurios nedalyvavo atrankoje. Mano supratimu, tai vienodai kenkia reputaciškai visais atvejais“, – tepasakė ji.
ELTA primena, kad Prezidentūra ir valdantieji toliau ginčijasi dėl to kas yra kaltas, kad Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad neturi atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau ketvirtas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.
Savo ruožtu Prezidentūra aiškino, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministeriją esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.
Ministras savo ruožtu Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje išdėstė įvykių seką, kaip buvo vykdomos atrankos į ambasadoriaus Lenkijoje postą. Pasak jo, paieškos pradėtos 2022 metų rugpjūtį, tačiau pateikus pavardes prezidentui procesai užstrigo. G. Landsbergis pažymėjo, kad į ambasadą Varšuvoje buvo rengti du konkursai. Be to, leido suprasti jis, G. Nausėda taip pat teikė savo kandidatus, tačiau, ministro teigimu, jie nebuvo tinkami.
Prezidentui kritikuojant užsienio reikalų ministrą dėl esą politizuojamo ambasadorių skyrimo proceso, viešojoje erdvėje kaltinimų susilaukė ir pats G. Nausėda. Prezidentūra kritikuota dėl neaiškių ir nelogiškų kriterijų, atmetant bei vilkinant strategiškai svarbios ambasados Lenkijoje vadovo paskyrimą. Šalies vadovą peikė ir Kovo 11-osios Akto signataras Albinas Januška.
Reaguodamas į tokius pareiškimus prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas pareiškė, kad vadinamasis „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti valstybei svarbias pozicijas URM ir diplomatinėje tarnyboje.
Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 dieną, pasibaigus jo kadencijai.
