Kita vertus, ministrė pirmininkė neatmeta, kad ateityje konservatorių dominuojamoje koalicijoje permainų gali įvykti.
„Aš tikrai kol kas jokių pokyčių nematau, bet politika yra dinamiškas procesas, atsiranda išsiskiriančių interesų, atsiranda tam tikros kitos dinamikos, kurią įveda įvairūs artėjantys rinkimai, 2023 m. savivaldos rinkimai, 2024-ųjų rinkimai, tai niekada negali politikoje atmesti ir preziumuoti, kad atėjai dirbti visai kadencijai tokiu formatu, kokiu dabar esi“, – antradienį LRT radijui teigė I. Šimonytė.
I. Šimonytės nuomone, pastaruoju metu tarp valdančiųjų išryškėjusios trintys yra natūralus procesas, kadangi kiekvienas politikas dirba su savo vertybėmis ir įsitikinimais.
„Čia pusiau pilnos ir pusiau tuščios stiklinės fenomenas. Kažkam galbūt atskirai paėmus atrodo kitaip negu atrodo man. Reikia nepamiršti, kad koalicija yra labai įvairi, net ir mano pačios frakcijoje yra 50 žmonių, ir tai nėra 50 beveidžių, vieną nuomonę turinčių vienetų. Tai yra individai su savo vertybėmis, įsitikinimais, plius yra koalicijos partneriai, kur taip pat yra savų specifiškumų, tai su kiekvienu matyčiau asmeniškai taip, kaip su trimis milijonais, ne visada pavyksta pakalbėti“, – kalbėjo I. Šimonytė.
ELTA primena, kad pastaruoju metu Seimo kuluaruose mažieji koalicijos partneriai – Liberalų sąjūdžiui ir Laisvės partijai priklausantys politikai vis dažniau nuogąstauja dėl valdančiųjų darbo be koalicinės tarybos.
Vis dėlto konservatoriai poreikio steigti tarybą teigia nematą. Seimo vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma mano, kad partijų vadovai atranda ir neformalius būdus aptarti svarbiausius politinius sprendimus, todėl, jo teigimu, koalicinės tarybos įkūrimas iš esmės darbo nepakeistų.
