„Turint omenyje, kurie šiandien registruojasi, kurie dar neužsiregistravę, tai akivaizdu, kad bent keliolika tūkstančių tokių žmonių turime. Paprastai šnekant, apie 2 proc. Vilniaus gyventojų yra Ukrainos karo pabėgėliai“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė R. Šimašius.
Meras įvardino tris iššūkius, su kurias susiduria miestas priimdamas karo pabėgėlius. Pirmasis iššūkis, pasak jo, yra apgyvendinimas, nors vietų apgyvendinimui dar netrūksta, bet augant atvykstančių žmonių skaičiui, jų gali pradėti trūkti.
„Kitas iššūkis yra švietimas. Šiandien apie tūkstantis vaikų jau yra mokyklose, per 200 vaikų yra darželiuose, iki karo didžiosios bangos mes suskaičiavome, kad mokyklose galime priimti 4 tūkst. vaikų.
Aišku, kad 4 tūkst. yra šiek tiek hipotetinis skaičius, nes tai yra apskritai laisvos vietos. Sunku tikėtis, kad poreikis sutaps su pasiūla“, – aiškino R. Šimašius.
Sostinės vadovas trečiuoju iššūkiu paminėjo socialines garantijas ukrainiečiams. Į jų suteikimą karo pabėgėliams, R. Šimašiaus teigimu, buvo pasižiūrėta kūrybingai, leidžiant ukrainiečiams gauti socialines išmokas pagal pabėgėlio numerį registracijos centre, ne pagal nuolatinį gyventojo nuolatinės registracijos numerį, kaip buvo įprasta ligi šiol.
„Turim ir pasiturinčių pabėgėlių, yra žmonių, kurie turi tam tikrą pagalvę, o yra tokių, kurie išvyko su viena nepilna kuprine. Šiandien priėmėme sprendimus, kad karo pabėgėliams mokamos socialinės išmokos kaip ir Lietuvos piliečiams. Tikiuosi, kad nacionalinė valdžia irgi pasivys su tuo“, – aiškino Vilniaus meras.
ELTA primena, kad iš viso nuo vasario 25-osios mūsų šalies MIGRIS sistemoje jau užregistruoti 30 324 Ukrainos piliečiai ir jų šeimos nariai, iš jų – 13 000 vaikų iki 18 metų.
29 708 pateikė prašymus dėl leidimo laikinai gyventi humanitariniu pagrindu, 63 – dėl nacionalinės vizos, dar 10 pateikė prašymus dėl prieglobsčio Lietuvoje. 543 naudojasi beviziu režimu.
