Toks instrumentas, pasak LSDP, būtų tvaresnė alternatyva nei skolinimasis gynybai iš užsienio rinkų, mat, leistų valstybei skolintis vidaus rinkoje iš pačių piliečių. Taip pat, pasiūlius rinkos sąlygas atitinkančias palūkanų normas, gynybos obligacijos būtų patrauklios ir ekonomiškai, o kartu leistų gyventojams išreikšti savo patriotinę valią ir tiesiogiai prisidėti prie paramos krašto apsaugai, sako socialdemokratai. Be to, kitaip nei dabar siūlomas vartojimo mokestis, toks instrumentas netaptų našta mažiau uždirbantiems gyventojams.
„Mūsų vertinimu, gynybos obligacijos galėtų būti arba ilgalaikės (jas būtų galima išpirkti po dešimtmečio ar daugiau), arba neterminuotos. Pastarosios, tikėtina, būtų išskirtinai patrauklios žmonėms, norintiems investuoti į mūsų šalies saugumo ateitį“, – nurodoma LSDP kreipimesi.
Siūlymą sukurti gynybos obligacijas partija pateikė kreipimesi į šalies vadovą Gitaną Nausėdą bei ministrus Arvydą Anušauską, Gabrielių Landsbergį bei Gintarę Skaistę. Anot LSDP, „Krašto apsaugos ministerijos (KAM) biudžetas ne didėja, bet de facto mažėja“. Tai yra pavojinga, nurodo socialdemokratai, pažymėdami, kad dabartinėmis geopolitinėmis sąlygomis būtina užtikrinti deramą finansavimą nacionaliniam saugumui.
LSDP siūlymu, išleisti gynybos obligacijas taupymo lakštų sistemos pagrindu galėtų Finansų ministerija. Tuo metu KAM turėtų tiksliai apibrėžti surenkamų lėšų panaudojimo kryptis.
„Investicijos turėtų būti skirtos neatidėliotiniems įsigijimams, kurie iš esmės pagerintų Lietuvos saugumo padėtį per penkerių metų laikotarpį“, – teigiama rašte.
Kitąmet krašto apsaugos finansavimas turėtų siekti 2,75 proc. BVP.
Praėjusiais metais gynybai skirti 2,52 proc. BVP. Tačiau dar prieš galutinį priėmimą Seime projektas buvo patobulintas ir numatytos galimybės skolintis krašto apsaugai – su sąlyga, kad to būtų imtasi tik atsiradus papildomų lėšų poreikiui. Šį pasiūlymą teikė Prezidentūra.
