„Vieni svarbiausių praėjusiais metais Seimo partvirtintos Piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijos uždavinių – siekti, kad kuo daugiau piliečių būtų praėję pilietinio pasipriešinimo kursus, kad jie būtų supažindinti su savo, kaip potencialių pilietinio pasipriešinimo dalyvių, veikimo galimybėmis; taip pat sudaryti jiems galimybes susipažinti su bendraisiais ginkluotos gynybos principais, galimomis užduotimis su kariuomene, kitomis ginkluotąsias pajėgas sudarančiomis institucijomis ir karo padėties metu sklandžiai integruotis į gynybos planus“, – feisbuke trečiadienį ryte rašė Seimo narys.
Jis pateikė ir statistinius duomenis.
„KAM viceministro duomenimis, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos vedamą neginkluoto pilietinio pasipriešinimo kursą 2022 m. išklausė tik 3000 žmonių. Visuotinės gynybos kontekste tokie skaičiai yra akivaizdžiai per maži. 2022-ųjų pilietinės galios indekso tyrimo rezultatai rodo, kad agresijos atveju 14 proc. Lietuvos gyventojų šalį gintų ginklu, 36 proc. priešintųsi neginkluotu būdu, 15 proc. laikytųsi nuošalyje, 13 proc. pasitrauktų iš Lietuvos, bet didelė dalis žmonių (22 proc.) yra tie, kurie nežino, nes tiesiog neturi informacijos apie savo vietą valstybės gynybos sistemoje.
Taip pat yra Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS), Krašto apsaugos savanorių pajėgų, Specialiųjų operacijų pajėgų, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos organizuojami rezistencijos ir pilietinio pasipriešinimo kursai, tačiau jie vyksta krašto apsaugos sistemos viduje“, – paaiškino L. Kasčiūnas.
Tad, jo teigimu, reikalingas pilietinio pasipriešinimo kursų modelis, kuris apimtų plačiąją visuomenę, – kad kuo daugiau eilinių Lietuvos gyventojų žinotų įvairias pasipriešinimo galimybes bei rezistencijos būdus.
„Pavyzdžiui, turimais duomenimis, leidimus laikyti (nešiotis) A ir B kategorijų (mirtinus) ginklus turi 56948 asmenys, o per 2022 metus leidimai laikyti ar leidimai nešiotis tokius ginklus buvo išduoti 8061 fiziniam asmeniui (t. y. apie 3 kartus daugiau nei ankstesniais metais). Tai yra tam tikrą kovinę galią turinti gyventojų dalis.
Todėl pirmasis „išėjimo į visuomenę“ žingsnis galėtų būti pilietinio pasipriešinimo kursai asmenims, norintiems įsigyti ginklą medžioklei, sportui, savigynai, profesinei veiklai ar mokymui. Tokie ginklų savininkai, kurie nėra nei ginkluotųjų pajėgų nariai, nei šauliai, nei įtraukti į civilinį mobilizacinį personalo rezervą, mobilizacijos ar karo padėties metu galėtų sėkmingai jungtis į karo komendantūras ir kartu su komendantiniais LŠS ginkluoto pasipriešinimo vienetais galėtų atlikti daug kariuomenę ar kitas valstybės institucijas remiančių darbų, o įvykus okupacijai – dalyvauti ginkluotame pasipriešinime partizanų vienetų, veikiančių okupuotoje teritorijoje, sudėtyje“, – rašė NSGK pirmininkas.
L. Kasčiūnas paaiškino ir savo siūlymo esmę.
„Todėl šiandien registravau Ginklų ir šaudmenų įstatymo pataisas, kuriomis siūlau papildyti numatytus tam tikrų kategorijų ar rūšių ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių įsigijimo ir turėjimo reikalavimus, nustatant, kad medžioklei, sportui, savigynai, profesinei veiklai ir mokymui mirtinus ginklus, jų šaudmenis galėtų įsigyti ir turėti asmenys, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išklausę pilietinio pasipriešinimo kursą.
Pilietinio pasipriešinimo kursą reikės išklausyti ir norint prasitęsti turimus leidimus laikyti ar leidimus nešiotis minėtus ginklus. Nes grėsmės valstybei laikui bėgant gali keistis, o turimas žinias reikia periodiškai atnaujinti“, – rašė politikas.
Jis atkreipė dėmesį, kad per likusius 9 šių metų mėnesius leidimus prognozuojama pratęsti apie 10 tūkst. asmenų, kitąmet – apie 12 tūkst.
„Tai iš viso, įskaitant tuos, kurie leidimą ginklui gautų pirmą kartą, jei jų skaičius nemažėtų, tokį kursą praeitų apie 20 tūkst. asmenų per metus.
Reikalavimas išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą nebūtų taikomas specialiojo statuso subjektų pareigūnams, šauliams, profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, kadangi jie jau dabar gali išklausyti tokius kursus, vykstančius krašto apsaugos sistemos viduje. Tuo metu statutiniai pareigūnai, kurie karo padėties metu būtų priskiriami ginkluotosioms pajėgoms, minėtą kurstą galėtų išklausyti per bendras pratybas ar mokymus su kariais, o kurie nebūtų priskiriami – toliau vykdytų įstatymų jiems priskirtas funkcijas“, – akcentavo L. Kasčiūnas.
„Tokia tvarka padės labiau atliepti visuotinės gynybos principą, sustiprins visuomenės atsparumą ir pilietinę valią, nes kiekvienas ginklą turintis ir juo naudotis mokantis pilietis įgys pilietinio pasipriešinimo žinių ir praktinių įgūdžių, žinos savo vietą ir vaidmenį šalies gynybos sistemoje karo padėties bei okupacijos atvejais. O tai sustiprintų valstybės gynybinės galios potencialą“, – pridūrė parlamentaras.
