Žydų bendruomenė pasipiktinusi
Atminimo lenta partizanui Jonui Noreikai generolui Vėtrai Šiauliuose pakabinta dar 2010 metais, ant buvusio apskrities viršininko administracijos pastato. Noreika čia 1941-1943 metais dirbo Šiaulių apskrities viršininku. Nukabinti lentą siekia žydų bendruomenė ir dėl to į savivaldybę kreipėsi jau antrą kartą.
„Kai yra atminimo lenta administracijai, kuri koloboravo su naciais ir administracijos vadovu buvo Jonas Noreika – mes skaitome, kad tai yra nepriimtina, juolab, kad yra priimtas įstatymas, kuriuo reikėtų ir vadovautis“, – savo poziciją išsakė Šiaulių žydų bendruomenės vadovas Sania Kerbelis.
Anot Šiaulių žydų bendruomenės vadovo, šįsyk jie kreipėsi dėl įstatymo vykdymo, tačiau tikina, kad tiek pats J. Noreika, tiek jo vadovaujama administracija palietė daugelio žydų giminių likimus.
„Noreika prisidėjo prie Šiaulių geto steigimo ir prie žydų nusiuntimo į Žagarę“, – teigė S. Kerbelis.
Laukiama daugiau duomenų
Anot Šiaulių rajono mero, pastatas jiems nepriklauso, tad spręsti klausimo dėl atminimo lentos – jie net neturi teisės.
„Pastatas priklauso turto bankui ir pastato šeimininkui mes esame persiuntę šį žydų bendruomenės prašymą. Turto bankas kreipėsi į tam tikras komisijas ir galutinis verdiktas yra, kad pastatas yra Šiaulių mieste ir sprendimą turi galutinai priimti Šiaulių miesto savivaldybė“, – aiškino Česlovas Greičius.
Tiesa, pastaroji su išvadomis – taip pat neskuba. Anot Šiaulių mero, istoriją narplioti turi istorikai, o ne politikai, tad dėl šios atminimų lentos išvadų lauks iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro.
„Tas klausimas yra svarstomas tam tikrame centre, kuris svarsto tuos klausimus ir pasako. Jeigu pasakys, kad šitas dalykas yra nuimtinas – mes taip ir padarysime“, – tikino Šiaulių meras Artūras Visockas.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras patvirtino, kad prašymą dėl atminimo lentos generolui nuėmimo gavo rugpjūčio 21-mą dieną. Šiuo metu laukiama daugiau duomenų dėl Noreikos istorinio vertinimo ir klausimą žadama spręsti po poros savaičių.
„Jeigu atsakymas bus ir neigiamas, kad, jeigu, sakykime, nuspręs nenuimti – tikrai su kuvaldomis neisime ir tos lentos nedaužysime, bet, aš manau, bus pasiųsta žinutė pasauliui, kad Lietuva nesivadovauja įstatymais, kuriuos pati priima“, – teigė Šiaulių žydų bendruomenės vadovas Sania Kerbelis.
Šiauliečių nuomonės įvairios
Pačių šiauliečių nuomonė dėl generolo Vėtros skiriasi. Vieni norėtų, kad lenta jam liktų, kiti – už gilesnį istorijos narpliojimą ir naujo įstatymo paisymą.
„Jeigu jau prie žudymo prisidėjo, tai gal būtų gerai ir nuimti, nes vis tiek mes visi žmonės esame vienodi. Ar vienos tautybės, ar kitokios tautybės“, – dalijosi gatvėje kalbinta moteris.
Jai antrino ir kitas pašnekovas, tačiau lentelę jis siūlo palikti.
„Man visi geri – ir žydai, ir lietuviai, bet netikėčiau, kad labai jau kažkam ten trukdytų. Jeigu kabo, tai kabo“, – teigė jis.
Klausimų dėl generolo Vėtros įamžinimo yra kilę ir Vilniuje. Lenta ant Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos kūju buvo sudaužyta 2019 metais, tačiau jau po kelių mėnesių buvo pakabinta nauja.
Visą reportažą galite rasti LNK portale:
