Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta teigė, kad ši savaitė bus itin svarbi vertinant tikruosius skaičius.
„Galime konstatuoti, kad karantinas veikia, augimo pagreitis gerokai sulėtėjęs. Bet matome, kad kasdieniai skaičiai vis dar nemažėja. Ši savaitė bus labai svarbi, ji parodys, ar mes sugebėsime pandemijos kreivę nukreipti žemyn. Savaitės pabaigoje matysime tikrą padėtį, nes nuo karantino paskelbimo praėjo jau trys savaitės“, – sakė S. Krėpšta.
Prezidento patarėjas teigiamai vertino Vyriausybės kalbas apie galimybę pratęsti karantiną.
„Akivaizdžiai matyti, kad karantinas turi būti tęsiamas. Matome, kad dvi savaites galiojantis karantinas daro poveikį, be jo situacija būtų gerokai blogesnė. Taip pat matome, kad trys savaitės bus per trumpas laikas sumažinti kasdienių užsikrėtimų lygį, jog juos būtų lengva atsekti, sumažėtų labai didelis krūvis gydymo įstaigoms“, – aiškino prezidento G. Nausėdos patarėjas.
Situacija išlieka sudėtinga
Profesorius Mindaugas Stankūnas teigė, kad koronaviruso situacija Lietuvoje ir toliau išlieka sudėtinga. Jo teigimu, nors buvo matyti optimizmo ženklų, situacija vėl prastėja.
„Lietuvoje koronaviruso situacija išlieka sudėtinga, mūsų ankstesnės pateiktos prognozės pasirodė gana tikslios. Bet reikia apgailestauti, kad scenarijus labiau pesimistinis nei optimistinis, mes anksčiau spėjome, kad pikas bus pasiektas lapkričio 20–27 dienomis, tada situacija turėtų pradėti gerėti. Iš tikrųjų, praeitos savaitės viduryje mes matėme nedidelį optimizmą teikiančių ženklų. Jei žiūrėtume į R efektyvųjį rodiklį, lapkričio 16 dieną buvo nukritęs iki 1,009. Jis taip priartėjo prie mūsų trokštamos ribos, kad būtų mažiau nei vienetas. (…) Tada buvo pats mažiausias šito rodiklio dydis nuo rugsėjo 8 dienos. Bet lapkričio 17 dieną jis pradėjo augti, šiandien siekia 1,163, o tai jau nemažai“, – aiškino profesorius.
Kartu mokslininkas pastebėjo, kad per šį laikotarpį išaugo ir hospitalinių paslaugų apimtys. Paskutiniai duomenys rodo, kad šiuo metu ligoninėje gydomi 1 443 pacientai.
Deguonies kaukės reikalingos 747 pacientams. Tai sudaro 53 proc. visų dėl koronaviruso hospitalizuotų pacientų.
„Jeigu mes palygintume su lapkričio pradžios duomenimis, tada deguonies kaukių reikėjo 40–45 proc. pacientų. O jeigu grįžtume dar šiek tiek atgal, tai yra į pavasario laikotarpį, – tada deguonies kaukių reikėjo tik maždaug kas ketvirtam pacientui. (…) Tai bylotų, kad į stacionarą guldome vis sudėtingesnės būklės pacientus, o lengvesnės klinikos pacientai gydomi namuose“, – sakė M. Stankūnas.
Profesorius teigė, jog prognozuojama, kad atvejų skaičius augs iki gruodžio 11 dienos.
„Naujausi epidemiologiniai duomenys privertė peržiūrėti mūsų prognozes. Čia reikėtų pasakyti, kad labai didelio optimizmo nėra. Neatmetame galimybės, kad, žiūrėdami iš artimos perspektyvos, matysime naujų atvejų mažėjimą, bet, kalbant apie sergamumo kreivę, ji neturėtų pakeisti savo krypties iki gruodžio pradžios. Manome, kad iki gruodžio 11 dienos atvejų augimas turėtų išlikti“, – sakė M. Stankūnas.
Mokslininkas taip pat pasidalijo, kokie galimi scenarijai per didžiąsias metų šventes.
„Mes šiandien pateikėme prognozes prezidentui – bandėme skaičiuoti, kokia situacija gali būti per Kalėdas, Naujuosius metus. Manome, kad per Kalėdas, jei karantinas veiks, žmonės laikysis rekomendacijų, tad galime turėti gerokai mažiau atvejų, prognozuojame, kad tada gali būti apie 20 tūkst. aktyvių atvejų“, – spaudos konferencijoje sakė profesorius M. Stankūnas.
Pagal mokslininkų skaičiavimus, gerokai daugiau nei 1500 mūsų tautiečių šventes sutiks ligoninės palatose.
Stankūnas: pandemijos neįveikiamos nei mokslininkų, nei ekspertų
Mokslininkas teigė neabejojąs, kad visi Tarybos nariai būtų laimingi, jei šie scenarijai nepasitvirtintų ir užsikrėtimo skaičiai sparčiai kristų žemyn.
„Noriu pasakyti, kad būtent Jūs esate tie, kurie mūsų prognozes gali paversti niekais. Ir aš prašau – įrodykite, kad ši ekspertų komanda klysta. Tik nuo Jūsų priklauso, kaip ta kreivė toliau judės. Kartą Dalai Lama yra pasakęs: „Jei tu manai esąs mažas ką nors pakeisti, tai pabandyk užmigti kambaryje, kuriame skraido uodas.“ O Jūs esate gerokai didesni nei uodas ir galite nepalyginamai daugiau.
Vienas interneto komentatorius pasakė, kad dabar mes kiekvieną dieną turime Sausio 13-ąją. Nežinau, ar galime lyginti tuos įvykius su šia situacija, bet tikrai galime susitelkti kaip tada. Dabar žvelgdami į tų dienų įvykius mes semiamės drąsos, pasitikėjimo ir pasididžiavimo. Tegul šis pandemijos iššūkis būna visų šių dalykų šaltinis mūsų vaikams“, – kalbėjo M. Stankūnas.
Mokslininkas kreipėsi į visuomenę su prašymu pasistengti.
„Suprantu, kad mes Jūsų jau daug prašėme ir Jūs jau daug padarėt, bet ir vėl turime prašyti. Tai sakydamas jaučiuosi, tarsi būčiau iš Jūsų pasiskolinęs daug pinigų ir ateičiau dar paprašyti „trupučio“. Bet mums to „trupučio“ labai reikia, kad dabartinė padėtis pradėtų keistis į gerąją pusę, kad mes matytume aplink mus daugiau šviesos.
Žvelgiant į epidemiologinę situaciją, atrodo, lyg kamuolys šokinėtų ant lanko. Ir, atrodo, reikia tiek nedaug, kad jis įkristų į krepšį. Jei per krepšinio rungtynes mes tokiais momentais galime tik suspaudę kumščius žiūrėti, tai čia Jūs galite padaryti daug. Ir nebūtina tapti epidemiologu, infekcinių ligų gydytoju ar sveikatos apsaugos ministru“, – sakė M. Stankūnas.
Pasak jo, tą gali kiekvienas.
„Jūs tiesiog tą „truputį“ galite padaryti, jei savo „besispyriojančio“ tėčio, mamos ar kito artimo žmogaus paprašysite, kad jis tvarkingai užsidėtų veido kaukę, ir kad tai padarytų ne dėl to, jog šito reikalauja Veryga, Stankūnas ar dar kas nors, o dėl to, kad Jūs norite jį matyti sveiką ir džiaugtis juo dar ilgai.
Jūs galite tiesiog nuvažiuoti ir duoti kraujo. Jo visada reikia – taip padėsite žmogui, kuris šiuo metu serga. Ačiū tiems, kurie tai daro.
Jūs galite po sunkios dienos vesdami pamokas nuotoliniu būdu sukaupti likusias jėgas ir pasiūlyti pusvalandžio konsultaciją penktokams, kad dar kartą paaiškintumėte pagrindines kirčiavimo taisykles. Žinau, kad nemažai mokytojų tai daro. Visų tėvelių vardu sakau ačiū už tai.
Jums nesukels didelių rūpesčių, jei savo „Facebook‘o“ profilyje pasidalysite gal ir nepažįstamo žmogaus naujai atidaryta interneto parduotuve. O jei dar ir nusipirksite jo parduodama kokią nors šluostę už kelis eurus, neabejokite, tą akimirką jis pasijus laimingas.
Pandemijos nėra įveikiamos nei politikų, nei ekspertų... Jas įveikia paprasti žmonės. Tad ir aš kviečiu Jus – jei dar nieko nedarote, tai pradėkite daryti. Jei jau darote, tai ačiū, ir pabandykite padaryti daugiau. Jei Jūs jau dabar darote labai daug, tai pats didžiausias dėkui Jums, pabandykite savo pavyzdžiu įkvėpti kitus“, – kalbėjo M. Stankūnas.
Pasisako už karantino tęsimą
M. Stankūno teigimu, karantinas turėtų būti ir toliau tęsiamas.
„Manau, mes visi turime susitaikyti su mintimi, kad karantinas bus pratęstas. (…) Mano nuomone, didžiąja dalimi tai tikrai teisinga, jis turi būti pratęstas. Bet kai ką keisti reikėtų – mes šioje prezidento suburtoje ekspertų taryboje (…) tikrai bandysime išgryninti pasiūlymus, galėsime pateikti savo nuomonę, ką reikėtų daryti, ką keisti“, – sakė M. Stankūnas.
Profesorius teigė, kad nebūtinųjų prekių parduotuvių uždarymas gali būti svarstomas.
„Tai gali būti svarstytina, žmonių judėjimas į prekybos centrus yra sumažėjęs. (…) Ne tiek, kiek buvo pavasarį, bet sumažėjęs. Kas kelia mums nuostabą – padidėjo žmonių lankymasis maisto prekių parduotuvėse“, – sakė jis.
Užuot priekaištavus, siūlo žmones pagirti už tai, ką jie daro
Darbo grupėje dalyvaujančio psichologo dr. Pauliaus Skruibio teigimu, žmones labiau susitelkti paskatintų, jeigu „aiškiau įvardytume tikslus, kurių siekiame, ir kaip mes visi galime matyti, ar esame arti nuo to tikslo“.
„Mes siūlytume labai konkretinti, kokio elgesio tikimės iš žmonių, ką reikėtų ir ko nereikėtų daryti“, – sakė P. Skruibis.
Kartu psichologas akcentavo, kad priekaištai sukelia ne teigiamą reakciją, o daugiau pasipiktinimą. Jo vertinimu, žmonės dabartinėje situacijoje taisyklių labiau laikosi, nei nesilaiko.
„Gal mes tai ir akcentuokime, įvertinkime, kad žmonės to laikosi“, – sakė P. Skruibis.