„Delfi“ paskelbus straipsnį apie padėtį Lietuvoje dėl bedarbystės ir kad verslininkų skundų dėl darbuotojų trūkumo, atrodytų, nepagrindžia UŽT statistika, mat joje 240 tūkst. registruotų bedarbių, su redakcija susisiekė ir toje pačioje tarnyboje registruota moteris.
Ji tikino, kad labai nori papasakoti, kaip jaučiasi vyresnio amžiaus žmogus, nerandantys darbo pandemijos laikotarpiu ir atsidūręs UŽT „globoje“.
„Perskaičiau straipsnį apie bedarbystę ir negaliu nepakomentuoti. Esu šešiasdešimtmetė našlė, visą gyvenimą dirbusi viešajame sektoriuje. Praėjusiais metais, prieš pat ekstremalią padėtį, net nenujausdama apie būsimus sunkumus visame pasaulyje, išėjau iš darbo. Nepagalvojau, kad mano patirties niekam neprireiks.
Universitetą baigiau tik 2006 m., taigi, tai tikrai ne vien „sovietinis išsilavinimas“, puikiai dirbu visomis pagrindinėmis kompiuterinėmis programomis, kalbu laisvai dvejomis užsienio kalbomis. Deja, dauguma darbdavių, kuriems siunčiau savo gyvenimo aprašymus, net nepakvietė į darbo pokalbius“, – guodėsi moteris.
Pasak jos, ir pakvietusieji buvo labai abejingi, uždavinėjo klausimus, kurie rodė, kad jie nenusiteikę įdarbinti.
„Aiškiai matėsi diskriminacija dėl amžiaus. Klausimas, kuris man atrodė net keistas, kokio atlygio norėčiau – juk man reikėjo darbo, o ne milijonų. Aš tiesiog norėjau pakeisti triukšmingą darbinę aplinką į ramesnę“, – tikino moteris.
Taip pat paminėjo, kad po išsiųstų daugybės CV pradėjo mokytis vokiečių kalbos, mat nemano, jog pavyks gauti geresnį darbą Lietuvoje. Vis dėlto ji norėjo atkreipti dėmesį į problemą, kokioje sudėtingoje padėtyje gali atsidurti žmonės, kuriems iki pensijos liko vieneri arba dveji metai.
Teoriškai diskriminuoti negalima
Cvmarket.lt specialistė Raimonda Tatarėlytė „Delfi“ komentavo, kad teoriškai diskriminuoti pagal amžių negalima.
„Jokios informacijos skelbimuose, kuri būtų diskriminuojanti, taip pat neleidžiame, skelbimus koreguojame ir informuojama darbdavį apie galimą diskriminacinio pobūdžio turinį ir prašome ateityje to nenaudoti.
Tačiau jau pats atrankos procesas yra ne mūsų rankose. Kaip vyksta pats darbo pokalbis ir pagal ką pasirenka darbdavys – jam pačiam spręsti. Nepaisant to, girdime iš darbo ieškančiųjų, jog 50 ir vyresnius darbuotojus rečiau kviečia į darbo pokalbius. Jiems darbo keitimas sekasi kiek sunkiau, nei jauniems“, – paaiškino ji.
Taip pat nurodė, kad nereikia atmesti, jog labai priklauso ir nuo pozicijos – jeigu tai aukšta vadovaujanti pozicija, arba reikiamų specialistų rinkoje yra labai mažai, tuomet amžiaus kartelė aukštėja, t. y. svarstomi ir vyresni kandidatai.
„Taip pat pasitaiko darbo pasiūlymų (retokai, bet būna), kada kviečiami būtent vyresnio amžiaus žmonės. Nes jie yra sėslesni, įmonei labiau lojalūs darbuotojai. Bendrai paėmus, tiesiog ore yra plaukiojanti nuostata, kad vyresnis darbuotojas mažiau moka užsienio kalbą, nemoka dirbti arba moka ribotai dirbti su kompiuteriu, yra lėtesnis naujovėms ir sunkiau keičiasi, adaptuojasi.
Tačiau viskas priklauso nuo pačios asmenybės. Kartais ir jaunas žmogus turi mažą kompiuterinį raštingumą arba visiškai nekalba anglų kalba. Taip pat neretai priklauso ir koks viso kolektyvo amžius, t. y. jei visi darbuotojai yra jauni, stengiamasi pasamdyti panašaus amžiaus kolegą (panašūs interesai, aktualijos ir pan.)“, – teigė R. Tatarėlytė.
Pasak jos, kartais gali priklausyti ir nuo atrankos specialisto amžiaus, mat jeigu jis labai jaunas, jam ir 35 m. kandidatas jau atrodys vyresnis.
„Todėl dar labai priklauso ir nuo to, koks žmogus daro atrankas. Vyresnio amžiaus specialistams rekomenduojame CV nerašyti savo gimimo metų bei studijų baigimo metų, o koncentruotis į naujausią darbinę patirtį bei mokymus, kalbas, įgūdžius.
Svarbiausia yra praeiti pirmąjį atrankos etapą, kai yra peržiūrimas CV ir galbūt, jeigu darbdavys atmeta kandidatus grynai dėl amžiaus, išvengti šios problemos, nes tiesiog amžius nebus niekur minimas. Patekus į kitą etapą (pokalbį telefonu ar gyvą susitikimą) yra daugiau šansų įtikinti atrankų specialistą savo profesionalumu, žiniomis bei motyvacija.“
Ji nurodė, kad reikėtų nepamiršti ir fakto, jog bendrai Lietuvoje visuomenė sensta ir jaunų specialistų trūkumas gali tik didėti, todėl labai tikėtina, kad įmonės bus priverstos samdyti 50+ žmones dažniau, nes tiesiog bus darbuotojų trūkumas.
Tikslių duomenų nėra
Ekonomistas Romas Lazutka, paprašytas pakomentuoti, kiek Lietuvos darbo rinkoje yra įsišaknijusi diskriminacija dėl amžiaus, sakė, jog sunku į tai tiksliai atsakyti.
„Negaliu aš tikrai pasakyti, nes reikėtų tyrimo ir galima numanyti, kad jis parodytų, jog yra labai įvairiai. Žiūrint, kuriose srityse, kokie darbdaviai, kokių profesijų žmonės. Žinoma, kad sveikatos apsaugos srityje gana daug dirba pensinio amžiaus žmonių, kitose srityse jie nenoriai priimami.
Aišku, galėtų būti kokie nors apibendrinantys rodikliai, jeigu būtų apklausos, bet ir jos turbūt nelabai tiksliai parodytų. Tie, kurie, sakykime, diskriminuoja dėl amžiaus, turbūt ne visada nuoširdžiai atsakytų į klausimus. Pavyzdžiui, ar palankiai vertintų vyresnio amžiaus asmens įdarbinimą.“
Pasak ekonomisto, kai tokie darbdaviai susidurtų su tokia situacija praktikoje, tuomet gali būti, kad ir atsisakytų to vyresnio amžiaus žmogaus.
„Žodžiu, tokių nuostatų tyrimai ne visada tinkamai viską atskleidžia, todėl turbūt reikėtų žymėtis tokius atvejus. Tarkime, apklausti tokius žmones, kaip ta bandžiusi įsidarbinti moteris, ir tokiu būdu rinkti duomenis. Taip pat ne tik apie tuos, kuriuos atsisakė įdarbinti, bet ir tuos, kurie atsisakė tai padaryti, tikrinti, kas jie tokie“, – sakė jis.
Vis dėlto, nors ir nėra surinkta reikalingų mokslinių duomenų, R. Lazutka paaiškino, kad iš tam tikrų nuostatų matoma, kad diskriminacija pagal amžių yra gana didelė ir žmonės, kurie ieško darbo, dažnai skundžiasi, kad netgi nėra pakviečiami į darbo pokalbius.
„Tiesiog paprašoma atsiųsti CV ir tuomet nebūna jokios reakcijos arba būna labai formalus atsakymas, kad jau rado kitą žmogų ir nebereikia. Žinoma, kad neparašo, jog dėl amžiaus, nes tam tikra etika to neleidžia, bet akivaizdu, kad egzistuoja tam tikros nuostatos.“
Taip pat, ekonomisto įsitikinimu, į diskriminaciją dėl amžiaus kreipiama daug mažiau dėmesio. Jo teigimu, kadangi feminizmo judėjimas daug stipresnis, todėl ir labiau sprendžiama diskriminacija dėl lyties.
„Diskriminacija dėl amžiaus yra vadinama ageism ir tai yra toks požiūris į vyresnio amžiaus, kai jis yra diferencijuojamas. Lietuvos skaičių negaliu pasakyti, bet pasaulyje tai yra aprašyta ir žinoma, kad yra stereotipai, jog vyresnio amžiaus žmogus yra nepaslankus darbe. Tuomet ir apibendrinama, kad tai būtent yra dėl amžiaus.
Apie moteris kartais irgi pasakoma, kad jeigu kuri nors iš jų irzli, tuomet apibendrinama, kad jos visos tokios, todėl geriau į vadoves neskirti. Žinoma, kad toks mąstymas paplinta ir tuomet atitinkamai kai kurie ir elgiasi.“
R. Lazutkos teigimu, nors ir pagal biologinę sandarą skiriasi vyras ir moteris arba skirtingo amžiaus žmonių elgesys, bet nėra tikslinga kažkuriuos iškart „nurašyti“.
„Dažnai sakoma, kad vyresnio amžiaus mažiau imlūs naujovėms, sunkiau prisitaiko, bet tyrimai rodo, kad jie sunkiau išmoksta naujų dalykų, mat mokymų metodikos kuriamos būtent jaunesniems žmonėms.
Taip pat yra bandymų, kada sukuriamos metodikos vyresniems žmonėms, atsižvelgiama į jų turimą patirtį, į asociatyvų mąstymą ir tada jie gali pagal asociacijas įsisavinti ir naujus dalykus. Tokiu atveju jauni žmonės būna atsilikę“, – tikino ekonomistas.
