Ir tik dėl to, kad sulaukė artimųjų pasmerkimo – esą, kaip ji galėjo „tokius dalykus išnešti į viešumą“.
„Gailiuosi, kad parašiau pareiškimą policijai“, – motina prisipažino, jog dėl „susiklosčiusios situacijos“ nuolat patiria psichologinę įtampą.
Ir nors mažametės motina išsižadėjo ikiteisminio tyrimo pradžioje pareigūnams duotų savo parodymų, jos brolis baudžiamosios atsakomybės neišvengė – už tai, kad vieną kartą seksualiai prievartavo mergaitę, teismas vyrą nutarė įkalinti ketveriems metams.
Pasak teisėjų, vyrui skirta bausmė nėra per griežta: „Ji yra teisinga ir proporcinga, atitinka tiek nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tiek ir jo asmenybę“.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad prieš mažametę vyras prievartą panaudojo apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų – savo sesers namuose dalyvavo viename vakarėlyje, kur vartojo draudžiamas medžiagas. Apie tai, kad atliko seksualinio pobūdžio veiksmus, pareigūnams pranešė mergaitės motina – apie tai ji sužinojo iš savo dukros.
Dėl to vakaro aplinkybių mergaitės motina buvo apklausta net keturis kartus – ji pasakojo, kad tądien į jos namus atėjo neblaivus brolis su draugu, čia tuo metu taip pat svečiavosi jos pusseserė su sugyventiniu.
„Šio vakarėlio metu mes žaidėme kortomis, visi, išskyrus mane, gėrė alų, vartojo draudžiamas medžiagas, – pasakojo moteris. – Po kiek laiko nuvedžiau savo dukrą į jos kambarį miegoti. Apie 3–4 val. nakties brolis taip pat nuėjo į vaikų kambarį miegoti. Praėjus maždaug po 7–10 minučių išgirdau, kaip atsidarė tualeto durys, po to pas mane į kambarį atėjo dukra – ji buvo labai išsigandusi, susijaudinusi, ir pasakė: „Kodėl dėdė toks keistas?“. Paklausiau, kodėl ji taip sako, o dukra atsakė, kad šis jai kišo rankas... Ir savo rankytėmis parodė į tarpukojį... Dar minėjo, kad ją pabučiavo į lūpas, liepė nieko nesakyti mamai.“
Apžiūrėjusi mažametę motina nuėjo į kambarį, kuriame gulėjo šios brolis.
„Kai įėjau, jis rankose laikė mobiliojo ryšio telefoną, buvo apsiklojęs antklode – paklausiau, ar jis lindo prie jos dukros, tačiau brolis tik pasivaipė ir nieko neatsakė“, – moteris sakė, kad šalia stovėjusi dukra tylėjo, tačiau buvo labai išsigandusi, net drebėjo.
„Po šio įvykio dukra buvo labai sutrikusi, nerami, jai pablogėjo sveikata, ji keliasi naktimis“, – teigė moteris.
Bet šių visų savo žodžių motina netrukus išsižadėjo – kai teismas pradėjo nagrinėti seksualinio prievartavimo bylą, moteris pareiškė, kad jos brolis mergaitei tik padėjo ranką pilvo apačioje.
„Būdama neblaivi ir apsvaigusi nuo narkotikų, labai išsigandau ir situaciją įvertinau neadekvačiai“, – moteris teigė, kad dukrai sveikata pablogėjo ne dėl tos esą išgalvotos istorijos, o dėl to, jog neseniai buvo miręs jos tėvas.
„Dukra nesakė, kad mano brolis ją bučiavo, kad kažkur kišo pirštus – netikiu, kad jis galėjo taip padaryti“, – moteris tikino, kad gailisi, jog parašė pareiškimą policijai, po šio įvykio net dukra esą ilgėjosi savo dėdės. Be to, teisme moteris pareiškė, kad savo dukrą du kartus buvo užtikusi žiūrint pornografinio turinio įrašus internete.
„Dabar kaltinu save, kad parašiau pareiškimą, taip kalbėdama broliui padėti nenoriu“, – aiškino ji.
Nukentėjusiąja pripažinta mažametė ne kartą buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją – šioje apklausoje dalyvavo psichologė ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotoja. Jau per pirmąją apklausą jiems buvo aišku, kad vaikas yra susidūręs su neteisėtais veiksmais. Tokios pačios išvados priėjo ir kiti teismo medicinos ekspertai – juos įtikino mergaitės pasakojimas, kad šios dėdė jai rodė savo lytinį organą bei atliko kitus seksualinio prievartavimo veiksmus.
Tuo metu baudžiamojon atsakomybėn dėl seksualinio prievartavimo patrauktas vyras viso proceso metu kategoriškai kratėsi kaltės ir aiškino, kad mergaitės atžvilgiu jokių seksualinio pobūdžio veiksmų neatliko.
Vyras pasakojo, kad tą vakarą buvo sesers namuose, čia vartojo alkoholinius gėrimus ir narkotines medžiagas, o naktį, pasiėmęs ausines ir ketindamas dar pažaisti mobiliuoju telefonu, nuėjo miegoti į kambarį, kuriame miegojo sesers mažamečiai vaikai.
„Atsiguldamas į dvigulę lovą mergaitę pastūmiau toliau nuo krašto ir pats atsiguliau į lovą, tada ji atsibudo ir pasakė, kad eina į tualetą – pašoko iš lovos ir išėjo“, – kalbėjo jis.
„Supykęs dėl tokių kaltinimų numečiau ausines, atsikėliau iš lovos ir išėjau“, – sakė jis.
Vyras aiškino, kad mažametės motina buvo nuolatinio apsvaigimo būsenoje, nes tuo metu buvo visiškai priklausoma nuo narkotikų ir juos nuolat vartojo.
„Parodymus prieš mane ji davė, nes tuo metu buvome susipykę“, – vyras pabrėžė, kad mergaitė su motina kaltinimus išgalvojo.
Tačiau tokie jo argumentai neįtikino teisėjų – išanalizavę ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, jie pažymėjo, kad nekyla abejonių dėl vyro kaltės. Darydama tokią išvadą teisėjų kolegija atsižvelgė į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, kurioje pripažįstama, kad mažamečio nukentėjusiojo parodymų patikimumas neturėtų būti vertinamas taip griežtai ir kategoriškai kaip kitų – suaugusių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai.
„Kai kurie prieštaravimai, netikslumai, nesutapimai mažamečio asmens, patyrusio seksualinę prievartą, parodymuose gali būti paaiškinami parodymų subjekto specifiškumu dėl amžiaus, socialinės brandos, fizinio ir psichinio išsivystymo, patirto šoko, nežymūs prieštaravimai, netikslumai nėra pagrindas netikėti mažamečio nukentėjusiojo parodymais, – nurodė teismas. – Tačiau mažamečio nukentėjusiojo parodymai negali būti absoliutinami, jie turi būti vertinami atsižvelgiant į bylos įrodymų grandinę, siekiant nustatyti, ar kiti bylos įrodymai patvirtina nepilnamečio (mažamečio) nukentėjusiojo (liudytojo) parodymus .“
Anot teismo, tiek jos pačios parodymai, tiek teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas patvirtina, kad tos nakties įvykiai mergaitei sukėlė didelį išgąstį, su jais sietinas ir mažametei diagnozuotas laikinas psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą.
„Jos duoti parodymai yra pakankamai išsamūs, kuo anksčiau po įvykio duodami parodymai, tai yra labiausiai tikslūs, o kuo daugiau laiko praeina nuo įvykio, tuo mažesnė tikimybė, kad tiriamoji galės duoti tikslesnius parodymus, – nurodė teismas. – Ekspertizės metu negauta duomenų, kad mergaitė, duodama parodymus, būtų patyrusi kitų asmenų poveikį, kad sąmoningai nutylėtų nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes. Nenustatytos priežastys, dėl kurių jos parodymuose bei paaiškinimuose nurodomi įvykiai nebūtų paremti realiu jos pačios patyrimu, taip pat nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis jos duotais parodymais.“
Be to, su mergaite ne kartą bendravę ekspertai nurodė, kad jai nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti – ji nėra linkusi painioti realybės su išgalvotu turiniu, ji nuo įvykio pradžios iki ekspertizės atlikimo išliko nuosekli savo pasakojimais ir reakcija.
„Nenustatytos priežastys, dėl kurių mergaitė galėtų tendencingai pateikti informaciją ar ją išsigalvoti, negalima fantazuoti to, ko nežinai“, – ekspertai pabrėžė, kad nukentėjusiosios pasakojimą lydėjo adekvačios emocijos – pasišlykšti, nusipurto, jai nesmagu, ji nori išvengti šios temos. Be to, atsakiusi į ekspertų klausimus mergaitė stengėsi nukreipti dėmesį į kitą veiklą, užsiimti žaidimu, o tokios reakcijos gali sietis su vengimu liestis prie sudėtingų, negatyvių patirčių.
„Iš teismui jos duotų parodymų matyti, kad liudytoja patiria psichologinę įtampą dėl susiklosčiusios situacijos, save kaltina dėl to, kad parašė pareiškimą, bendraudama su artimaisiais apie brolį susipyksta“, – teisėjos Aušros Bielskės pirmininkaujama kolegija pažymėjo, kad keisdama parodymus mažametės motina siekė padėti savo broliui išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Pasak teisėjų, iš atliktų seksualinio pobūdžio veiksmų sekos akivaizdu, jog atsakomybėn patrauktas vyras tokiu būdu siekė patenkinti savo lytinę aistrą.
„Lytinės aistros tenkinimas laikomas baigtu, nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas patyrė lytinį pasitenkinimą, kiek ilgai tęsėsi veiksmai, net jei jie ir buvo trumpalaikiai ar momentiniai“, – teismo teigimu, mergaitė dėl mažo amžiaus, būsenos ir santykio su savo dėde ypatumų negalėjo aktyviau priešintis jo veiksmams.
Teismas nusprendė, kad nuteistasis savo sesers dukrai privalės sumokėti 5 tūkstančių eurų neturtinės žalos atlyginimą.
| *Seksualinio pobūdžio prievartą patyrusios moterys iš visos Lietuvos gali kreiptis tel. 865500775, el. paštu kmd.asoc@gmail.com (teikiama profesionali teisininko, psichologo pagalbą bei atstovavimas bylose)* | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje teikia Specializuotos pagalbos cendivai (SPC). Patyrėte fizinį, psichologinį, seksualinį, ekonominį smurtą? Nedvejodami kreipkitės nurodytais kontaktais pagal savo gyvenamąją vietą: | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Patikslinta 2014 08 17, remiantis oficialia LR SADM informacija. Parengė Asociacija Kauno moterų draugija (865052858) |
